2022 m. birželio 9 d. LR Seimo pranešimas žiniasklaidai.

Birželio 15 d., trečiadienį, 13–15.30 val. nuotoliniu būdu vyko Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos surengta konferencija „Klimato kaita ir ateities energetika“, skirta aptarti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo tikslus, uždavinius ir priemones, kurių reikia imtis siekiant klimato neutralumo ir atsparumo klimato kaitos padariniams Lietuvoje, apžvelgti naujausias klimato kaitos tendencijas, energetikos sektoriaus indėlį į klimato kaitą ir kylančias grėsmes.

„Kokios yra šiuolaikinės energetikos tendencijos Europoje ir Lietuvoje? Su kokiomis pažangiomis technologijomis pasitiksime 2050-uosius? Ar pavyks įveikti klimato kaitos keliamus iššūkius? Kokia yra energetikos ateitis ir gal jau atėjo laikas kalbėti apie branduolinę energetiką?“ – klausimus kėlė Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos (EDPK) pirmininkas Justinas Urbanavičius, atverdamas  EDPK nuotolinės konferencijos „Klimato kaita ir ateities energetika“, vykusios birželio 15 d., erdvę diskusijoms.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas pabrėžė, kad „anglinio“ kuro reikia atsikratyti kuo skubiau – ne vien dėl klimato kaitos, bet ir dėl to, kad anglies, naftos ir dujų ištekliai, patekę į totalitarinių režimų rankas, panaudojami tam, kad stiprintų totalitarinius režimus ir sukeltų karus. Atsinaujinanti energetika yra nestabili, jai reikia kaupimo įrenginių, kurie yra brangūs, o branduolinė  energetika nepatraukli visuomenei. „Reikia išklausyti mokslininkų, Vyriausybės ekspertų nuomonės, kuri padėtų mums Seime suprasti, kuria linkme turi eiti Lietuvos energetika, ir kaip mes prisidėsime prie klimato kaitos problemos sprendimo“, – kalbėjo A. Žukauskas.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. Arūnas Bukantis, pristatydamas naujausias klimato kaitos tendencijas pastebėjo, kad yra du keliai mažinti klimato kaitą: energijos vartojimo mažinimas (technologijų modernizacija, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, gyvenimo būdo keitimas) ir iškastinio kuro naudojimo mažinimas (pirmenybę teikiant saulės, vėjo, atominėms, geoterminėms jėgainėms, taip pat CO₂ surinkimui ir saugojimui). Eksperto nuomone, santykinai nedidelės investicijos šiandien leistų išvengti daug kartų didesnės žalos po keliolikos metų.

Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas dr. Darius Milčius, kalbėdamas apie vandenilio technologijas atkreipė dėmesį, kad pasaulis išgyvena energijos ir transporto sektorių transformacijas, kai energetika decentralizuojama ir atsisakoma angliavandenilių kaip energijos šaltinių, pereinama prie labiau lokalių žaliosios energetikos sprendimų. Europos Sąjunga (ES) yra užsibrėžusi iki 2050 m. pasiekti, kad 24 proc. visų energijos poreikių būtų patenkinta naudojant žaliojo/mėlynojo vandenilio energetikos technologijas. Egzistuoja unikalios mėlynojo vandenilio technologijos, kurios garantuoja artimą nuliui klimato kaitą sukeliančių dujų emisiją, bet, deja, nepanaikina priklausomybės nuo gamtines dujas eksportuojančių šalių. Šiandien egzistuoja visi reikalingi sprendiniai žaliojo vandenilio gamybai, transportavimui, saugojimui ir konversijai į elektrą ir šilumą. Daugelis iš šių sprendinių sėkmingai pereina iš demonstracinės stadijos į įprastinio verslo sąlygas. „Žaliasis ir mėlynasis vandenilis – ateities technologijos“, – sakė D. Milčius.

Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslinis darbuotojas habil. dr. Algirdas Kaliatka konferencijoje apžvelgė šiuolaikines branduolinės energetikos tendencijas Europoje ir mažųjų modulinių reaktorių perspektyvas. Branduolinė energija kartu su atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro energijos importo Europoje ir pramoniniu būdu pagaminti didelį kiekį dekarbonizuotos elektros už prieinamą ir stabilią kainą. „Energetikos ateitis –  branduolinis renesansas“, – sakė A. Kaliatka.

Reziumuodamas diskusiją, prof. A. Žukauskas pastebėjo, kad dauguma technologijų nesprendžia klimato kaitos problemų. Saulės baterijos pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsaką yra tapačios gamtinėms dujoms, nes jų gamybai ir utilizavimui sunaudojami milžiniški energijos kiekiai. Branduolinės energetikos klausimu Lietuva yra užėmusi neutralią poziciją. Bendradarbiaujant su mokslininkais ir ekspertais, galima priimti išdiskutuotus sprendimus ir nustatyti, kaip  turi būti vystoma šalies energetika, ką daryti, kad kova su klimato kaita būtų veiksminga.

Konferencijos vaizdo įrašas TN: tn.