Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Seimas pradeda svarstyti jūrinio vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūroje svarbius įstatymų projektus
2020 m. rugsėjo 29 d. LR Energetikos ministeirjos pranešimas
Seimas po pateikimo pritarė ir pradeda svarstyti Energetikos ministerijos parengtus įstatymų pakeitimo projektus, kuriais būtų sukurtos sąlygos vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtrai. Numatoma, kad pirmasis jūrinio vėjo aukcionas galėtų vykti jau 2023 m.
„Lietuvos strateginiai tikslai – didinti vietinės elektros energijos gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo, skatinti atsinaujinančią energetiką ir daryti tai efektyviausiu būdu. Būtent jūrinis vėjas leidžia pasiekti šiuos tikslus, skelbiant atvirą ir skaidrų konkursą. Šis energijos šaltinis turi dideles perspektyvas, o Lietuva turi palankias galimybes jį plėtoti“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Įstatyme siūloma įtvirtinti paramos modelį vėjo energetikai jūroje ir jo nustatymo principus. Kaip ir kitose ES šalyse, siūloma nustatyti, kad vėjo energetikos plėtra būtų finansuojama taikant elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių pirkimo–pardavimo kainos (angl. contract for difference) modelį. Projekte įtvirtintos skaidrios ir visiems rinkos dalyviams vienodos konkurso sąlygos.
Atsižvelgiant į didžiausią jūrinio vėjo energetikos patirtį turinčių šalių – Nyderlandų, Danijos, Vokietijos – praktiką, numatoma, kad už perdavimo tinklų įrengimą, prijungiant jūrinėje dalyje esančias elektrines, atsakomybė būtų suteikiama elektros perdavimo sistemos operatoriui.
700 MW vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje užtikrins iki 25 proc. metinio Lietuvos elektros energijos poreikio ir sumažins elektros energijos importą.
Lietuvos Energetikos Agentūra jau pradėjo reikalingus parengiamuosius darbus – specialiojo plano rengimą, strateginių pasekmių aplinkai vertinimą, vėjo matavimą, dugno tyrimus ir poveikio aplinkai vertinimą. Visi šie parengiamieji darbai bus užbaigti iki įstatymo projekte numatytos aukciono datos.
Jūrinio vėjo energetikos plėtra numatyta įgyvendinant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų plane nustatytus atsinaujinančios energetikos tikslus. Jūrinio vėjo energetika ne tik padės pasiekti šiuos atsinaujinančios energetikos dalies elektros energijos gamybos didinimo tikslus, tačiau taip pat dėl jūrinio vėjo specifikos padės šiuos tikslus pasiekti vienu efektyviausių būdų. Seimui pritarus šiems projektams, ši reguliacinė aplinka taip pat turės būti suderinta su Europos Komisija dėl atitikimo valstybės pagalbos reikalavimams.
Kitos naujienos
Netrukus centralizuotai šiluma aprūpinamus vartotojus pasieks šildymo sąskaitos už neįprastai švelnų šių metų sausį. Verta giliau panagrinėti – kas didina, o kas mažina sąskaitų dydį.
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.
Lietuva, Latvija ir Estija šį savaitgalį atsijungs nuo posovietinio energetikos žiedo ir sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais.
Europos Komisija paskelbė apie skirtą finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Tarp finansavimą gavusių projektų – 6,8 mln. Eur dotacija Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriui ir daugiau kaip 3 mln. Eur – CCS Baltijos šalių konsorciumo projektui.