Vakaris Deksnys, 2020-09-29 www.lrytas.lt

Smarkiai išaugus biokuro iš Baltarusijos importui jau ne pirmus metus sklinda gąsdinimai, neva jis gali būti užterštas radiacija. Tuo susirūpino net ir politikai. Tik ar tokios kalbos turi realaus pagrindo?

Pirmieji skandalai dėl užteršto biokuro kilo dar 2015 metais. Tuomet, ištyrus vienoje Alytaus katilinėje sudeginto baltarusiško biokuro pelenus, nustatyta, kad jie kone prilygsta radioaktyviosioms atliekoms.

Dėl to buvo pradėti tyrimai ir kitose šilumos gamybos įmonėse, Radiacinės saugos centras surengė ne vieną patikrinimą ir pasitarimą.

Nuo to laiko baltarusiško biokuro rinkos dalis mūsų šalyje smarkiai išaugo – prieš penketą metų ji siekė iki 10 proc., dabar kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Vilniuje, jam tenka net pusė rinkos.

Radioaktyvūs pelenai?
Ar tikrai kaimynai negabena medienos iš radiacija užterštų teritorijų, esančių netoli Černobylio elektrinės? Tuo jau susidomėjo ir politikai.

Vasaros pabaigoje Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas tvirtino, jog mažiausia kaina visuomet turi paslapčių. „Latvijoje dvejus metus vykdyti bandymai atskleidė, kad deginant baltarusišką biokurą pelenai virsta radioaktyviąja atlieka, viršijančia 10 tūkst. bekerelių kilogramui užterštumo lygį“, – teigė Seimo narys.

Pasak jo, būtent dėl to kaimynai nutarė sugriežtinti su biokuru susijusius reikalavimus, kad radiacinė tarša neviršytų 10 bekerelių kilogramui. Lietuvoje galioja triskart didesnė riba – 30 bekerelių.

Be to, S.Gentvilo teigimu, Rygos šilumos gamybos jėgainėje buvo įrengta technika, matuojanti radiacijos lygį kiekvieną kartą prieš deginant biokurą.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkė Renata Boris aiškino, jog deginant biokurą jo pelenuose kaupiasi itin radioaktyvūs elementai, todėl būtina imtis griežtos kontrolės, žinant tai, kad šie pelenai naudojami kaip žaliava kitiems produktams.

„Lietuvoje eksploatuojama labai daug energetikos įrenginių, kuriuose naudojamas biokuras. Kaupiasi didžiuliai kiekiai pelenų, o juose – pavojingi radioaktyvūs kalio, stroncio ir cezio elementai. Pelenuose radioaktyviųjų medžiagų koncentracija yra iki tūkstančių kartų didesnė negu naudojamoje medienoje. Bet jie naudojami dirvožemiui tręšti ir statybinėms medžiagoms gaminti. Būtent dėl šios priežasties reikėtų dar labiau imtis naudojamų pelenų kontrolės“, – teigė mokslininkė.

Tikina, kad pavojaus nėra
Į politikų kalbas netruko reaguoti Radiacinės saugos centras (RSC) – paskelbė pranešimą, kad radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto medienos kuro į Lietuvą nepatenka. RSC specialistai tikino, jog pavojaus žmonių sveikatai tikrai nėra.

Tiesa, RSC neslėpė, kad išaugus medienos ir durpių kuro paklausai, gana daug jo įvežama ir iš tų regionų, kurie po Černobylio atominės elektrinės avarijos buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis.

Bet nuo 2015 metų tokių rūšių kuras, atgabenamas iš Baltarusijos, Ukrainos ir kelių Rusijos sričių, turi būti tiekiamas į Lietuvos rinką tik su kiekvieną siuntą lydinčiais radiologinių tyrimų dokumentais, įrodančiais, kad užterštumas radionuklidais neviršija nustatyto 30 bekerelių kilogramui lygio. „Kasmet ištiriama apie 2 tūkst. susidariusių medienos kuro pelenų. 2018–2020 m. atliktų biokuro ir pelenų tyrimų rezultatai rodo, kad įvežtinio medienos kuro užterštumas neviršijo nustatyto lygio ir susidarę pelenai tinkami antriniam panaudojimui įvairiems tikslams, taip pat ir dirvoms tręšti“, – paskelbė RSC.

Centro specialistų teigimu, net ir lietuviškas biokuras šiuo atžvilgiu nėra vienodas. Pavyzdžiui, paruošto Dzūkijoje radionuklidų kiekis yra didesnis nei kituose regionuose, nors normų neviršija.

Tyrimai – privalomi
Kita vertus, biokurą deginančios katilinės, kurių galia didesnė nei 2,5 megavato, privalo kartkartėmis atlikti susidariusių pelenų radiologinius tyrimus.

Kaip pasakojo Vilniaus šilumos tinklų gamybos direktorius Miroslavas Mečkovskis, bendrovės laboratorijoje atskirai tikrinamas kiekvieno tiekėjo atvežto biokuro užterštumas radionuklidais. Be to, teiginiai, kad sudeginus kurą pelenuose radiacijos lygis padidėja iki tūkstančio kartų, gali būti ne visai teisingi. Pasak M. Mečkovskio, radioaktyviųjų medžiagų koncentracijos laipsnis juose būna apie 50, o kai kurių šaltinių teigimu – iki 300 kartų didesnis nei pačiame biokure.

Kol kas su nesklandumais nesusidūrė ir nepriklausomi šilumos tiekėjai.

Kaip sakė bendrovės „Idex Baltic“ technikos direktorius Darius Čeledinas, su tokio masto susidariusių pelenų užterštumu, apie kokį kalba politikai, dar niekuomet neteko susidurti. „Antai rugpjūtį RSC vykdė neplaninį patikrinimą mūsų valdomoje elektrinėje Kaune. Atvykę inspektoriai paėmė medžio skiedros ir pelenų mėginius. Jau turime ir rezultatus – jokių pažeidimų nenustatyta. Manau, kad valstybės institucijų kontrolė, vykdant radiacinę importuojamo biokuro priežiūrą, yra pakankama ir operatyvi“, – sakė D.Čeledinas.

Turės matuoklius
Šiuo metu baigiama statyti Vilniaus kogeneracinė elektrinė (VKE), deginsianti tiek komunalines atliekas, tiek biokurą. Pastarasis greičiausiai bus baltarusiškas, nes sostinės regione jis yra pigiausias.

Todėl, kaip sakė VKE atstovas Artūras Ketlerius, radiacijai tikrinti skirta įranga, kuri bus naudojama tiek į elektrinę pristatomoms komunalinėms atliekoms, tiek biokurui įvertinti, nelaikoma pertekline.

„Visas pristatomas biokuras ir komunalinės atliekos bus tikrinamos stacionariuose radiacijos matavimo įrenginiuose prie jėgainės vartų, kad radioaktyviosios medžiagos nepatektų į jėgainę. Užfiksavus radiacinę taršą biokuras arba komunalinės atliekos būtų grąžinamos tiekėjui. Taip pat jei kiltų bent mažiausių įtarimų dėl užterštumo, kuras prieš iškraunant būtų papildomai matuojamais nešiojamaisiais radiacijos matuokliais. Papildomai jėgainės laboratorijoje bus įrengtas stacionarus gama spektometras, kuriame reguliariai bus tikrinami pelenai. Be to, jie bus tikrinami ir sertifikuotoje laboratorijoje“, – aiškino A. Ketlerius.

VKE dar nėra pradėjusi biokuro įsigijimo procedūrų. Metų pabaigoje jėgainės bandymams planuojama įsigyti apie 300–500 tūkst. MWh biokuro, kuris bus perkamas per „Baltpool“ biržą.

Ministerija: reikalavimų griežtinti nereikia
Biokuro iš Baltarusijos radioaktyvumo klausimą S. Gentvilas iškėlė ir praėjusią savaitę vykusiame Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje.

Tačiau energetikos viceministras Egidijus Purlys teigė, jog biokuro radioaktyvumo tema jau aptarta su Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijomis. „Šiuo metu importuojamas biokuras nėra arti nustatytų ribinių radiacinių reikšmių. Nei arti lietuviškų, nei netgi latviškų ribinių verčių“, – tvirtino E. Purlys.

Jo nuomone, griežtesni reikalavimai dėl biokuro iš trečiųjų šalių radiacinės taršos nebūtų veiksmingi ir netgi galėtų neigiamai paveikti vietinius biokuro ruošėjus.

Mažos kainos žada pigų šildymo sezoną
„Baltpool“ duomenimis, rugpjūčio mėnesį pigiausias biokuras buvo Vilniaus apskrityje – kaina siekė 90,37 euro už toną naftos ekvivalento (tne). Brangiausiai prekiauta Kuršių nerijoje (117 Eur/tne).

Prieš metus didžiausi skirtumai taip pat buvo tarp šių regionų, tačiau kainos tuomet buvo gerokai didesnės: Vilniaus apskrityje – 114,44 Eur/tne, Kuršių nerijoje – 130,02 Eur/tne.

Dar didesnės jos buvo 2018-ųjų rugpjūtį. Tuomet Marijampolės apskrityje biokuras kainavo net 187,82 Eur/tne, o Kuršių nerijoje buvo pigiausias (135,02 Eur/tne).

„Baltpool“ paskelbė, kad šiuo metu sudaryta ir užsitikrinta 58 proc. būsimo šildymo sezono biokuro poreikio.

Palyginti su praėjusiu šildymo sezonu, besiformuojanti kaina turėtų būti 15,8 proc. mažesnė ir siekti 10,56 Eur/MWh.