Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Sausis parodė nagus – vilniečiams bus patiekta 28 procentais daugiau šilumos energijos
2021 m. sausio 28 d. AB Vilniaus šilumos tinklų pranešimas žiniasklaidai
Didžiausias Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėjas prognozuoja, jog nepaisant sumažėjusios šilumos energijos kainos, palyginti šaltas sausis ir didesnis šilumos energijos suvartojimas lems, kad Vilniaus miesto gyventojų sąskaitos už šildymą šį mėnesį bus maždaug 12 proc. didesnės nei pernai sausį. Preliminariais AB Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) skaičiavimais, per sausio mėnesį į tinklą bus patiekta 443,9 tūkst. megavatvalandžių (MWh) šilumos energijos – net 28 proc. daugiau nei pernai sausį (345,6 tūkst. MWh).
Didesnis šilumos poreikis lengvai paaiškinamas – pernykštis sausis buvo vienas šilčiausių – vidutinė temperatūra buvo plius 1,7 laipsnio. Tuo tarpu šiemet pirmasis metų mėnuo atgaivino klasikinės žiemos prisiminimus – preliminariai skaičiuojant, vidutinė temperatūra prognozuojama minus 4,3 laipsnio. Tiesa, jokios anomalijos čia nėra – 2019 metų sausis buvo labai panašus.
„Nepaisant labai reikšmingai išaugusio šilumos energijos suvartojimo, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, vilniečių sąskaitos šių metų sausį vidutiniškai augs tik kiek daugiau nei dešimtadaliu – augimą atsvers gerokai mažesnė nei pernai šilumos kaina, kurios didžiąją dalį lemia šilumos gamybai naudojamo kuro kaina. Kuro kaina nustatoma biržoje ir nuolat kinta, tačiau pastaraisiais mėnesiais tiek dujų, tiek biokuro kaina buvo istoriškai žemame lygyje, todėl žiemos mėnesiais sąskaitos negąsdins, net jei orai bus atšiauresni nei norėtųsi“, – pažymi VŠT Klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas.
Šiemet sausį kilovatvalandė šilumos energijos sostinės gyventojams kainuos 4,14 cento. Pernai sausį kaina buvo 12,7 proc. didesnė ir siekė 4,74 ct. Kintamoji kainos dalis šiemet sausį buvo 2,81 ct, pernai – 3,28 ct.
„Tiesa, už gruodį patiektą šilumą vilniečiai mokėjo dar mažiau – 3,96 ct/kWh. Vidutinė gruodžio mėn. temperatūra buvo aukštesnė, todėl šilumos suvartojimas buvo mažesnis, gruodžio sąskaitos vidutiniškai 21 proc. mažesnės nei sausio prognozė. Tai atspindi dar vieną dėsningumą – vėstant orams didėja šilumos gamybos poreikis ir tuo pat metu naudojamo kuro paklausa, o augant paklausai kyla ir kuro kaina, tad realybė tokia, kad šaltuoju metų laiku šilumai gaminti skirtas kuras yra brangesnis. Kuro kainos augimas šaltuoju metų periodu atsispindi ir gyventojų sąskaitose. Biržoje vyraujančioms kuro kainoms reikšmingos įtakos daryti negalime, todėl stengiamės optimizuoti veiklos sąnaudas ir toliau išlaikyti vieną mažiausių Lietuvoje pastoviąją kainos dalį. Gyventojai, savo ruožtu, šildymo sąskaitas gali palengvinti mažindami šilumos energijos suvartojimą – renovuodami būstą, taupydami šilumą, modernizuodami šildymo sistemas“, – pridūrė L.Jakubauskas.
Informaciją parengė Indrė TRAKIMAITĖ-ŠEŠKUVIENĖ
AB Vilniaus šilumos tinklai komunikacijos vadovė
Kitos naujienos

Šiuo metu, vyraujant šaltiems orams, yra palankiausios sąlygos pastatų karšto vandens sistemose atlikti terminę dezinfekciją – legioneliozės prevenciją ir taip išvengti Legionella bakterijų sukeliamų ligų.
Šių metų sausis – neįprastai šaltas. Žemiausia temperatūra fiksuojama jau nuo pirmųjų mėnesio dienų. Tokių orų sausį nebuvo dešimtmetį: paskutinį kartą panaši situacija Panevėžyje užfiksuota 2016-aisiais, kai vidutinė mėnesio temperatūra siekė 8,4 laipsnio šalčio.
Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą paliko daugybę regionų be stabilaus elektros ir šilumos tiekimo. Tokiomis sąlygomis decentralizuoti energijos sprendimai ligoninėse realiu laiku gelbsti gyvybes, užtikrindami nepertraukiamą kritinės įrangos veikimą.
