Lietuvos energetikos agentūros pranešimas, 2023 m. spalio 11 d.

Lietuvos energetikos agentūros 2023 m. rugsėjo mėnesio energetikos duomenų apžvalga rodo, kad praėjusį mėnesį nacionalinė elektros generacija patenkino net 52 proc. vartojimo poreikio, o beveik penktadalį reikalingos energijos tiekė vėjo elektrinės. Šis rugsėjis įsimins ir dėl Inčukalnio gamtinių dujų saugyklos rekordo: rugsėjo 21-ąją ji buvo užpildyta 90 proc., o šiuo metu jos užpildymas siekia jau 95 procentus. Tačiau elektros kaina rugsėjį buvo didžiausia šiais metais, o Brent naftos kainų vidurkis viršijo 2018–2022 metų kainas.

Vertinant elektros sektoriaus duomenis, matyti, kad rugsėjo mėnesio vidutinė didmeninė elektros kaina yra didžiausia šiais metais (117,28 Eur/MWh) ir 2,3 proc. viršija iki šiol buvusio brangiausio 2023 m. vasario mėnesio vidutinę kainą – 114,7 Eur/MWh. Tačiau ši kaina išliko mažesnė nei buvo pernai tuo pačiu metu ir antrąkart šiais metais, kaip ir liepos mėnesį, buvo mažesnė nei 2021 m.  Kainų augimui įtakos turėjo elektros perdavimo tarp Lietuvos ir Švedijos jungties „NordBalt“ remontas.

Rugsėjį brangiausia elektra regione buvo Lietuvoje.

Latvijoje dėl nedidelio rugsėjo 12-osios skirtumo, siekiančio tik 1,13 Eur/MWh, mėnesio vidutinė kaina yra šiek tiek mažesnė nei Lietuvoje. Labiausiai elektros kaina, palyginti su rugpjūčiu, augo Estijoje, o mažėjo Suomijoje, kurioje elektros kainos rugsėjį buvo mažiausios regione.

Pastebima, kad rugsėjo mėnesį vėjo elektrinėse pagaminta beveik 175 GWh elektros energijos, tai patenkino beveik penktadalį Lietuvos nacionalinio elektros energijos vartojimo. Vėjo elektrinės rugsėjį buvo pats svarbiausias elektros energijos tiekimo šaltinis – patiekta daugiau elektros energijos nei importuota per konkrečias jungtis. Taigi, auganti vėjo elektrinių instaliuota galia leidžia Lietuvai vis mažiau importuoti elektros energijos bei eiti energetiškai savarankiškos valstybės tikslo link.

Kadangi dalį rugsėjo neveikė elektros perdavimo jungtis „NordBalt“, ženkliai krito komerciniai elektros srautai tarp Lietuvos ir Švedijos SE 4 zonos: rugpjūtį iš Švedijos importuota 46,6 proc. mūsų šalies suvartotos elektros energijos, rugsėjo mėnesį – tik 15,7 procento.

Nacionalinis elektros energijos vartojimas ir toliau išlieka vienas mažiausių per pastaruosius kelerius metus. Rugsėjį elektros vartojimas atitiko šiltojo sezono vartojimo lygį ir išliko žemesnio lygio nei šaltojo sezono vidutinis suvartojimas.

Per mėnesį nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų su nefiksuota kaina vidutinė kaina, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 9,1 proc. – nuo 0,219 Eur/kWh iki 0,239 Eur/kWh. Siūlomų 12 mėn. fiksuotos elektros energijos kainos planų vidutinė mėnesio 1 kWh kaina rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 0,9 proc. – nuo 0,235 Eur/kWh iki 0,237 Eur/kWh, o siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų vidutinė mėnesio 1 kWh kaina sumažėjo 3 proc. – nuo 0,265 Eur/kWh iki 0,257 Eur/kWh.

Gamtinių dujų kaina rugsėjo mėnesį TTF prekybos taške Nyderlanduose, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, šiek tiek kilo ir pasiekė vidutinę 35,7 Eur/MWh kainą. Rugpjūtį dujos kainavo 32,2 Eur/MWh. Pagal naujausius gamtinių dujų ateities sandorius, gamtinių dujų kaina metų pabaigoje prognozuojama apie 50 Eur/MWh.

Rugsėjo mėnesį Klaipėdos SGD terminalas dėl planinių remonto darbų veikė kiek daugiau nei 65,5 proc. pajėgumu, Baltijos šalių rinkai patiekta 2,4 TWh gamtinių dujų. Lietuvoje rugsėjo mėnesį suvartota 19,2 proc. daugiau gamtinių dujų nei rugpjūtį. Tam įtakos turėjo Elektrėnų komplekso 9-ojo bloko (KBC) veikla bei mėnesio pabaigoje pradėjęs veikti trąšų gamintojos AB „Achema“ antrasis cechas.

Inčukalnio gamtinių dujų saugykloje Latvijoje rugsėjo 21 d. pasiektas lapkričio 1-osios tikslas – saugykla užpildyta daugiau nei 90 proc., o šiuo metu – jau daugiau nei 95 procentus. Bendras ES gamtinių dujų saugyklų užpildymas siekia 97 procentus.

Biokuro kaina Lietuvoje nuo 2023 m. kovo mėnesio svyruoja 19–22 Eur/MWh intervale. Šių metų ketvirtajam ketvirčiui susitarta dėl 62 proc. reikalingo biokuro kiekio – tai atitinka istorines tendencijas.

Spalio mėnesį miestuose vidutinė šilumos energijos kaina yra 32 proc. mažesnė, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais kai jis buvo 9,6 ct/kWh.

Išskyrus Vilnių, likusiuose keturiuose didžiuosiuose miestuose šilumos kaina yra mažesnė už bendrą Lietuvos vidurkį, kuris spalio mėnesį yra 7,14 ct/kWh, tai 44 proc. mažiau nei 2022 m. spalį (buvo 10,29 ct/kWh).

Vilniaus šilumos kainos padidėjimą spalį, palyginti su rugsėjo mėnesiu, lėmė išaugusi kintamoji kainos dalis, kuri sudaro 81 proc. visos kainos – tai įsigyto kuro ir supirktos iš tiekėjų šilumos kaina.

Beveik visą rugsėjį buvo stebimas nuoseklus Brent naftos brangimas, tačiau rugsėjo pabaigoje – spalio mėnesio pradžioje naftos kainos nukrito. Bet dėl karo Izraelyje vėl stebimas kainų kilimas.

Brangusi nafta turėjo įtakos ir degalų kainų kilimui – Lietuvoje dyzelinas jau brangesnis nei benzinas. Tačiau degalai vis dar išlieka pigesni nei pernai tuo pačiu metu.

Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, Baltijos šalyse ir Vokietijoje benzino vidutinės mėnesio kainos padidėjo 0,02–0,07 Eur/l. Lenkijoje benzino vidutinė mėnesio kaina sumažėjo 0,10 Eur/l. Rugsėjį benzino vidutinių mėnesio kainų padidėjimas buvo mažesnis nei rugpjūčio mėnesį.

Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, Baltijos šalyse ir Vokietijoje dyzelino vidutinės mėnesio kainos padidėjo 0,06–0,11 Eur/l. Lenkijoje dyzelino mėnesio vidutinė kaina sumažėjo 0,08 Eur/l. Rugsėjį dyzelino vidutinių mėnesio kainų padidėjimas buvo mažesnis nei rugpjūčio mėnesį.

Lietuvoje per 2023 m. 9 mėnesius naujų lengvųjų automobilių (M1 kategorijos) rinkos 48 proc. užima hibridinės ir elektra varomos transporto priemonės. Tai geriausias rodiklis tarp Baltijos šalių. Lietuvoje daugiausia įregistruojama naujų hibridinių lengvųjų keleivinių automobilių, o Latvijoje ir Estijoje didžiausią naujų automobilių dalį sudaro varomi benzinu.

Viešai paskelbta rugsėjo mėnesio duomenų apžvalga.