Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
UAB „Anykščių šiluma“ naujos biokuro atidarymas
Data
16 spalio, 2015Organizatorius
UAB „Anykščių šiluma“Vieta
Lietuva
Apie įgyvendintą projektą.
„4 MW vandens šildymo katilo, naudojančio biokurą, ir 1 MW kondensacinio ekonomaizerio, sumontavimas ir prijungimas prie eksploatuojamų šilumos tinklų"
Projekto suma: 1,68 mln. Eur
Skirta ES parama: 0,84 mln. Eur
Statybos metai: 2014-2015
Projektui skirtas finansavimas pagal ES SF 2007-2013 m. priemonę VP3-3.4-ŪM-02-K „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai".
Projekto tikslas – gaminti ir tiekti Anykščių miesto vartotojams iš biokuro (smulkintos medienos, pjuvenų, miško kirtimo atliekų ir kt.) pagamintą šilumą, pastatant ir prie Anykščių miesto šilumos tinklų prijungiant ir eksploatuojant šilumos gamintojo šilumos gamybos įrenginius, kurie tiektų ekonomišką, patikimą ir kokybišką šilumos energiją, mažinant iškastinio (gamtinių dujų) kuro naudojimą.
Projektas tiesiogiai atitinka Anykščių rajono savivaldybės šilumos specialųjį planą.
Projekto metu pastatytas naujas 4 MW biokuro vandens šildymo katilas su 1 MW galios konedensaciniu ekonomaizeriu esamoje įmonės bazės teritorijoje (UAB „Anykščių vynas" teritorijoje).
UAB „Anykščių šiluma" eksploatuoja 15 katilinių, iš kurių 7 katilinėse yra sumontuoti biokuro katilai viso 2,2 MW instaliuotos galios: Kavarsko (0,7 MW), Viešintų (0,32 MW), Troškūnų (0,25 MW), Kurklių (0,32 MW), Traupio (0,15 MW), Debeikių (0,25 MW), Raguvėlės (0,15 MW).
2014 m. iš biokuro pagamino apie 10,5 proc. šilumos. Didžioji dalis daugiau kaip 82 proc.buvo gaminama deginant gamtines dujas, kurios yra 3 kartus brangesnės už biokurą. Biokuro katilinės atsiradimas kurs naudą: pigins šilumą Anykščių miesto vartotojams, skatins regionų plėtrą kuriant naujas darbo vietas Lietuvos biokuro gamybos ir ruošimo pramonėje, prisidės prie strateginių Lietuvos energetikos tikslų įgyvendinimo.
Taigi, dabar bendra instaliuota biokuro katilų suminė galia su kond. ekonomaizeriais sieks apie 7,2 MW, ir tai 72 proc. padengs vidutinį iš CŠT tinklo pareikalaujamą galios poreikį šildymo sezono metu (10 MW).
| Naujos biokuro katilinės atidarymo akimirkos |
||
 |
 |
 |
| Renginio dalyviai buvo pakviesti į ekskursiją į Medžių lajų taką | ||
 |
|
 |
Kiti renginiai
21 rugsėjo, 2022
Vilnius
Lietuvoje lankėsi Latvijos, Estijos ir Švedijos šilumos tiekėjų atstovai
Š.m. rugsėjo 14-15 d. Vilniuje vyko Lietuvos, Latvijos, Estijos šilumos teikėjų asociacijų bei Švedijos mokslinių tyrimų instituto RISE atstovų susitikimas, kurio metu ir aptartos kiekvienos šalies aktualijos CŠT sektoriuje, pasidalinta informacija apie taikomas politines priemones dėl energetikos krizės ir kt. klausimai. Susitikimo dalyviai aplankė Kauno kogeneracinę jėgainę bei Vilniaus šilumos tinklų TE-2 bazę. Susitikimas buvo […]
19 rugsėjo, 2022
Utena
LŠTA seminaras “CŠT sektoriaus planuojamos investicijos ir finansavimo galimybės“
Š m. rugsėjo 16 d. LŠTA bendradarbiaujant su UAB „Utenos šilumos tinklais organizavo“ šilumos tiekimo įmonių ir valdžios įstaigų atstovų išvažiuojamąjį susitikimą ir aktualijų aptarimą tema “CŠT sektoriaus planuojamos investicijos ir finansavimo galimybės”
15 rugsėjo, 2022
Bukovina Tatrzanska, Lenkijoje
Konferencija Lenkijoje „Energija ir aplinkosauga pramonės technologijose“
Darnus vystymasis, nulinė emisija, atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagrįsta ekonomika, pramonės dekarbonizacija, energijos vartojimo efektyvumo didinimas – kaip visa tai suderinti su verslu? Kaip padaryti, kad tai būtų ir ekologiška, ir ekonomiška? Kaip ekonomikoje diegti modernias aplinką tausojančias technologijas? Į visus šiuos ir kitus klausimus bus bandoma atsakyti artėjančioje konferencijoje, kurios tikslas – keistis patirtimi iš mokslo sferos ir pramonės praktikos statybinių, keraminių ir ugniai atsparių medžiagų gamybos technikų srityje.