Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
9-oji tarptautinė konferencija „APLINKOS INŽINERIJA“
Data
22 gegužės, 2014Organizatorius
Vilniaus Gedimino technikos universitetasVieta
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, Vilnius, Austrija
Pagrindiniai konferencijos tikslai:
– sudaryti sąlygas Lietuvos, užsienio šalių mokslo ir studijų institucijų mokslininkams, inžinieriams, pramonės ir savivaldybių atstovams užmegzti betarpiškas diskusijas ir plėtoti įvairiapusį bendradarbiavimą;
– suburti potencialius partnerius galimam sėkmingam, ilgalaikiam ir nuolatiniam bendradarbiavimui aplinkos inžinerijos klausimais;
– aptarti tolimesnes taikomojo mokslo vystymo kryptis ir pažangiausių mokslinių tyrimų diegimo klausimus praktikoje.
Konferencijos PROGRAMA
PRANEŠIMAI
Termiškai aktyvių šilumos talpyklų konstrukcijos su šilumos siurbliu naudojimas mažaenergiams pastatams (817.56 KB)
M.Stry, T.Klubal, R.Brzon. ČEKIJA- Kombinuota šilumos siurblio ir Kauno marių hidroelektrinė (333.23 KB)
V. Dagilis, L. Vaitkus. LIETUVA - Atsinaujinančių energijos išteklių darni plėtra. Biomasės kogeneracinė jėgainė (323.45 KB)
G. Cimdina, D. Slisane, J. Ziemele, V. Vitolins, G. Vigants,D. Blumberga. LATVIJA - Esamos energijos tiekimo sistemos modernizavimas į CO2 neutralią sistemą: Lietuvos miesto atvejo studija (223.64 KB)
G. Šiupšinskas, A. Rogoža. LIETUVA - Saulės šilumos integravimo į Lietuvos miestų centralizuoto šilumos tiekimo sistemas galimybių tyrimas (1.13 MB)
V. Kveselis, A. Lisauskas, E. F. Dzenajavičienė. LIETUVA - Dujomis varomo šilumos siurblio charakteristikų, taikymo pastatų energetinėms sistemoms analizė (392.42 KB)
A. Ruciński, A. Rusowicz, A. Grzebielec. LENKIJA - Šilumos perdavimo tarp kaimyninių butų tyrimas (231.00 KB)
A. Hamburg, M. Thalfeldt, T. A. Kõiv, A. Mikola. ESTIJA - Apytiksliai pastato šilumos fizikos problemų sprendimai (563.50 KB)
N. Parfentyeva. Rusija. S. Paulauskaitė. LIETUVA - Makrostruktūrinė turbulentinio maišymosi paribio sluoksnyje tarp srautų su tokia pačia ar priešinga kryptimis analizė (909.03 KB)
V. Mileikovskyi. UKRAINA - Vienbučio gyvenamojo namo saulės karšto vandens šildymo sistemos analizė naudojant skirtingas modeliavimo programas (1.18 MB)
R. Džiugaitė-Tumėnienė, G. Streckienė. LIETUVA
Kiti renginiai
21 rugsėjo, 2022
Vilnius
Lietuvoje lankėsi Latvijos, Estijos ir Švedijos šilumos tiekėjų atstovai
Š.m. rugsėjo 14-15 d. Vilniuje vyko Lietuvos, Latvijos, Estijos šilumos teikėjų asociacijų bei Švedijos mokslinių tyrimų instituto RISE atstovų susitikimas, kurio metu ir aptartos kiekvienos šalies aktualijos CŠT sektoriuje, pasidalinta informacija apie taikomas politines priemones dėl energetikos krizės ir kt. klausimai. Susitikimo dalyviai aplankė Kauno kogeneracinę jėgainę bei Vilniaus šilumos tinklų TE-2 bazę. Susitikimas buvo […]
19 rugsėjo, 2022
Utena
LŠTA seminaras “CŠT sektoriaus planuojamos investicijos ir finansavimo galimybės“
Š m. rugsėjo 16 d. LŠTA bendradarbiaujant su UAB „Utenos šilumos tinklais organizavo“ šilumos tiekimo įmonių ir valdžios įstaigų atstovų išvažiuojamąjį susitikimą ir aktualijų aptarimą tema “CŠT sektoriaus planuojamos investicijos ir finansavimo galimybės”
15 rugsėjo, 2022
Bukovina Tatrzanska, Lenkijoje
Konferencija Lenkijoje „Energija ir aplinkosauga pramonės technologijose“
Darnus vystymasis, nulinė emisija, atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagrįsta ekonomika, pramonės dekarbonizacija, energijos vartojimo efektyvumo didinimas – kaip visa tai suderinti su verslu? Kaip padaryti, kad tai būtų ir ekologiška, ir ekonomiška? Kaip ekonomikoje diegti modernias aplinką tausojančias technologijas? Į visus šiuos ir kitus klausimus bus bandoma atsakyti artėjančioje konferencijoje, kurios tikslas – keistis patirtimi iš mokslo sferos ir pramonės praktikos statybinių, keraminių ir ugniai atsparių medžiagų gamybos technikų srityje.