PRISTATĖ ILGALAIKĘ PASTATŲ RENOVACIJOS STRATEGIJĄ: DĖMESIO SULAUKS NE TIK DAUGIABUČIŲ, BET IR NUOSAVŲ NAMŲ GYVENTOJAI

2020-10-01

2020 m. spalio 1 d., Vytautė Merkytė, www.delfi.lt

Ketvirtadienį pristatyta Ilgalaikė pastatų renovacijos strategija, kuri rengiama atsižvelgiant į ilgalaikį tikslą – didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus. Strategijos rengėjų dėmesio daugiau sulaukė ne daugiabučių, o nuosavų namų gyventojai.

Konferencijos „Būsto sektoriaus perspektyvos. Pastatų energinio efektyvumo didinimas“ metu buvo pristatyta šiuo metu rengiama Ilgalaikė pastatų renovacijos strategija, kuri numato Lietuvos būsto sektoriaus bei negyvenamosios paskirties pastatų energinio efektyvumo didinimo pagrindines kryptis. Europos Sąjunga narėms turi numačiusi tikslą – ne vėliau kaip iki 2050 m. didžioji dalis pastatų turi mažiau prisidėti prie klimato kaitos ir turėtų beveik nevartoti energijos.

Anot Aplinkos apsaugos viceministro Mariaus Narmonto, dažnai žmonėms iškyla klausimas, kaip būsto renovacija yra susijusi su klimato kaita. „Pastatų šildymui mes sunaudojame daug energijos, išleidžiame nemažai pinigų. Kartu su energija dažnai išmetame ir klimato kaitą sukeliančias dujas. Visame Lietuvos paveiksle apie 6 proc. dujų išmetimo sudaro pastatų sektorius“, – sako M. Narmontas. Anot jo, kuo efektyvesni pastatai – tuo turėsime mažesnį CO2 pėdsaką ir kenksime aplinkai.

ES turi direktyvą, kurioje numatyta, kad 2055 metais kiekviena valstybė turės turėti neutralią ekonomiką – ekonomiką, kuri nenaudoja iškastinio kuro. Anot viceministro, pastatų renovacija prie to prisideda. Jis pabrėžia, kad biokuras, kuriuos mes taip džiaugiamės, nėra vienintelė išeitis.

Viceministras sako, kad tam, kad pasiektume užsibrėžtą tikslą didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus, turėsime daugiau renovuoti pastatų. „Jie šiuo metu mes renovuojame apie 400 daugiabučių per metus, tai norint iki 2050 metų renovuoti visus pastatus, pačioje pradžioje renovuosime po 500 pastatų per metus, kol paskutiniais metais mums reikės renovuoti 1500 daugiabučių per metus. Tokiu būdu mes ambiciją didiname 3 kartus“, – sako M. Narmontas, pabrėždamas, kad tikisi, jog tam bus skirtas ES finansavimas.

Kas laukia gyventojų?
O kokius pokyčius gyventojams numato naujoji ilgalaikė strategija? Kaip Delfi sako Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta, strategija kalba apie visus pastatus ir skirtingas gyventojų grupes. „Strategijos rengėjai minėjo, kad didžiausias kiekis pastatų vienetais yra individualių namų savininkai. Dalis jų rūpinasi, keičia dujinius ir malkinius katilus į šilumos siurblius ir t.t. Jiems šiame etape niekas nesikeičia, bet atsiranda naujos subsidijavimo galimybės, remiant klimato kaitos programą“, – sako V. Serbenta.

Anot jo, strategijos rengėjai siūlo taikyti prievolinius reikalavimus pastatams kurie naudoja energiją labai neefektyviai arba ir toliau naudoja dujas namų šildymui. Tačiau viceministras pabrėžia, kad gyventojų nelauks baudos, tačiau ES ateityje uyra numačiusi, kad patys taršiausi pastatai gali būti apmokestinti.

Daugiabučių gyventojų dideli pokyčiai nelaukia: anot V. Serbentos, tai, kas numatyta strategijoje, jau realiai yra įgyvendinama. „Šiuo metu per daugiabučių atnaujinimo programą bent jau paskutinius 7 metus yra atnaujinta apie 2700 daugiabučių pastatų. Minimalus reikalavimas tokiems projektams yra tai, kad jie turi pasiekti ne mažiau kaip energinio naudingumo C klasę. Noriu atkreipti dėmesį, kad bent ketvirtadalis pastatų, beveik 25 proc., pasiekia ir B klasę“, – sako V. Serbenta. Anot jo, didelę dalį darbo daugiabučių renovacijoje atlieka savivaldybės – 80 proc. šiuo metu atnaujinimo darbų vyksta per savivaldybių programas.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius atkreipė dėmesį ir į daugiabučius. Anot jo, savivaldybės stengiasi būti gyventojų skatintojais ir ragintojais, kad įvyktų daugiabučių renovacijos. „Dabar renovacija vyksta ristele, o turėtų vykti šuoliais“, – sako M. Sinkevičius, turėdamas omeny, kad iki 2050 turime pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Jis akcentuoja, kad renovaciją nulemia ir ekonominiai aspektai: padidėjusi būsto kaina po renovacijos, atpigęs šildymas ir t.t. Jis taip pat pastebėjo, kad daugiabučių renovacija greičiau vyksta mažesniuose miestuose, pavyzdžiui Ignalinoje, tačiau šiek tiek stringa didesniuose miestuose. Visgi M. Sinkevičius patikina, kad savivaldybės yra pasiryžusios padėti.

2020-10-01 LR APlinkos ministerijos pranešimas „Būsto dienai – konferencija apie šalies būsto sektoriaus perspektyvas“