Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Lietuvoje planuojama atnaujinti 30 tūkst. daugiabučių
2020-10-01 Būsto energijos taupymo agentūros pranešimas
Senų daugiabučių renovacijos tempai Lietuvoje palaipsniui turėtų išaugti trigubai, o iš viso iki 2050 m. keliamas tikslas atnaujinti apie 30 tūkst. tokių gyvenamųjų namų. Tai numatoma šiuo metu rengiamoje naujoje valstybinėje strategijoje, kurią įgyvendinus daugiabučių namų energetinis efektyvumas vidutiniškai padidėtų net 60 proc.
Šiuo metu rengiama Ilgalaikė pastatų renovacijos strategija, kuri numato Lietuvos būsto sektoriaus bei negyvenamosios paskirties pastatų energinio efektyvumo didinimo kryptis, buvo pristatyta spalio 1 d. vykusioje konferencijoje „Būsto sektoriaus perspektyvos. Pastatų energinio efektyvumo didinimas“. Ją organizavo Būsto energijos taupymo agentūra kartu (BETA) su Aplinkos ministerija, Lietuvos būsto rūmais ir Lietuvos butų ūkio asociacija.
Siekis – „nulinės energijos“ namai
Strategijoje bus išdėstytos veiksmų gairės, parengtos atsižvelgiant į ilgalaikį Europos Sąjungos (ES) tikslą – didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dvideginio išmetimui. Taip pat jie turi būti ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus.
„Planuojama, kad daugiabučių renovacijos tempai iki 2050 m. turėtų išaugti trigubai. Šiuo metu keliamas tikslas per metus renovuoti beveik 500 daugiabučių, palaipsniui šis skaičius turėtų didėti ir po 5 m. planuojama renovuoti 100 namų daugiau, o 2031-2040 m. laikotarpiu – po 1000 kasmet. Tuo tarpu 2041-2050 m. daugiabučių renovacijos tempas pasiektų 1400,“ – teigia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.
Numatytu laikotarpiu planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių. Po renovacijos jų energinis efektyvumas vidutiniškai padidės daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažės daugiau nei 80 proc.
„Daugiabučiai, lyginant su individualiais ir kitos paskirties pastatais, sudaro tik 7 proc. visų Ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatytų atnaujinti pastatų. Tačiau daugiabučių atnaujinimo metu planuojama sutaupyti energijos dalis yra reikšminga bendram rezultatui ir pagal skaičiavimus turėtų sudaryti daugiau nei ketvirtadalį visų planuojamų pasiekti sutaupymų,“ – teigia V. Serbenta.
Prioritetai – kvartalinei renovacijai
Ypatingą dėmesį įgyvendinant strategiją planuojama skirti kvartalinei renovacijai. Strategijos rengėjai siūlo sudaryti paramos priemonių komplektą, kuris palengvintų kompleksinių priemonių įgyvendinimą.
„Daugiabučių pastatų renovacijos tempų prognozė strategijoje paremta tuo, kad atnaujinimas ir toliau bus vykdomas vadovaujantis kvartalinės renovacijos principais. Tai rodo dabartinių renovacijos tendencijų tęstinumą. Šiandien jau 39 šalies savivaldybės yra pasirengusios Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Iš viso į parengtas programas yra įtraukta beveik 120 kvartalų, kuriuose planuojama atnaujinti 3420 daugiabučių, 315 viešųjų pastatų bei daugiau kaip 500 kitų pastatų. Vidutinis programos įgyvendinimo laikotarpis siekia 7 metus,“ – teigia V. Serbenta.
Nuo 2013 metų, vykdant daugiabučių atnaujinimo programą, Lietuvoje renovuotas jau 2541 daugiabutis, o šiuo metu yra atnaujinami dar 1733 namai. Investicijos į šių namų atnaujinimą sudaro apie 800 mln. eurų.
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.