Siekiant įgyvendinti ES direktyvų nuostatas, pagal kurias jau 2020 m. atsinaujinančių išteklių energija turi sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. bendro ES šalyse suvartojamos energijos kiekio, Lietuvoje palaipsniui griežtinami ir statybos reikalavimai. Kaip žinia, nuo 2018 m. sausio 1 d. naujai statomiems pastatams pastatų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+, o nuo 2021 m. įsigalios reikalavimai A++ klasei.

A++ energinio efektyvumo klasei būtina, kad pastato suvartotoje energijoje didesnę dalį sudarytų energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kitaip tariant, parenkant pastatui energijos šaltinius būtina siekti, kad santykis tarp atsinaujinančios ir neatsinaujinančios energijos faktorių būtų didesnis už 1.


Š. m. sausio 11 d. Aplinkos ministerija patvirtino statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pakeitimus, įsigaliosiančius nuo 2019 m. vasario 1 d., pagal kuriuos centralizuotai tiekiama šiluma pripažįstama prioritetiniu energijos šaltiniu A++ klasės pastatams.


Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto atlikti centralizuotai tiekiamos šilumos pirminės energijos faktorių ir CO2 išmetimų į aplinką tyrimai patvirtino, kad Lietuvoje centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti dominuoja atsinaujinantys energijos ištekliai ir pagal 2017 metų duomenis atsinaujinančios ir neatsinaujinančios pirminės energijos faktorių santykio vertė jau sudaro 1,02.


Taigi, Lietuvos miestuose susidarė palankiausios sąlygos projektuoti ir statyti A++ klasės pastatus, aprūpinamus centralizuotai tiekiama šiluma, be jokių papildomų investicijų į energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrangą.