Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Valstybė raginama atsižvelgti į aukščiausių ES pareigūnų raginimus
„Jau ne vienerius metus dedame visas pastangas siekdami atkreipti Lietuvos pareigūnų dėmesį į svarbiausias šalies energetinio ūkio problemas – priklausomybę nuo drastiškai brangstančių importuojamų gamtinių dujų ir šilumos energijos švaistymą pasenusiuose daugiabučiuose namuose, tačiau nebuvome išgirsti. Tikimės, kad bus išgirstas ES atstovų raginimas ir Lietuvos energetikos problemos bus pradėtos spręsti ne tik žodžiais, bet ir ryžtingais veiksmais", – sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Faktą, kad šios ūkio problemos yra ypač opios, patvirtino Europos Komisijos vicepirmininkės Margot Wallstrom raginimas Lietuvoje skatinti energijos taupymą, veiksmingą naudojimą ir atsinaujinančius energijos šaltinius.
Pareigūnė davė suprasti, kad Europos Komisija šias priemones mato kaip vienintelį kelią, kuriuo žengdama Lietuva gali išsigelbėti nuo didžiųjų valstybių energetinės priklausomybės. Anot V. Stasiūno, akivaizdu, kad išsakytų priemonių įgyvendinimas šiuo metu tampa svarbiausiais visos mūsų valstybės uždaviniais.
„Dar kartą patvirtiname, kad esame visomis jėgomis pasiryžę prisidėti prie strateginių šalies energetinio ūkio tikslų įgyvendinimo. Siūlome savo ilgametę patirtį ir įdirbį plečiant alternatyvaus gamtinėms dujoms biokuro rinką – diegiant naujas biokuro katilines ir rekonstruojant senąsias", – teigė LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas.
Anot jo, būtina efektyviau naudoti ir Lietuvos medienos atliekų resursus – skatinti medienos granulėmis kūrenamų katilinių diegimą privačiuose ūkiuose. LITBIOMA taip pat ragina investuoti į naujų biomasės resursų plėtrą – diegti šiaudais, kurių resursai Lietuvoje kol kas mažai naudojami, kūrenamas katilines.
„Ypač svarbus žingsnis siekiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės nuo dujų – komunalinių atliekų naudojimas šilumos energijos gamyboje. Reikalaujame, kad būtų pradėti vykdyti šalies energetikos strateginiuose dokumentuose numatyti tikslai diegti komunalinių atliekų deginimo gamyklas", – sakė V. Stasiūnas.
Anot LR daugiabučių namų savininkų bendrijų federacija – Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio, būtina imtis visų įmanomų priemonių pasenusių daugiabučių namų, kurie yra pagrindinė šilumos energijos švaistymo problema, renovacijai. „Drastiškai brangstant kurui ir kylant šilumos energijos kainoms, šios problemos sprendimas yra neišvengiamas. Pasenusių daugiabučių modernizavimo klausimas privalo būti sprendžiamas valstybiniu mastu", – teigė J. Antanaitis.
080609 d. LITBIOMA, LMSA, DNSB, LSTA kreipimasis.doc (2.92 MB)
Kitos naujienos
Didesnis elektros poreikis įvairiose srityse, daugiau energijos iš saulės ir vėjo, daugiau skaitmeninių sprendimų – tai tik keli iš gausybės didelių pokyčių energetikos sektoriuje.
Siekiant amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį Vyriausybė pirmadienį patvirtino naujus socialinės paramos išmokų dydžius.
Regioninė Telšių ligoninė kartu su Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centru šildomi iš autonominės katilinės, kurioje naudojamos dujos — dabar itin brangus kuras.

Reaguodama į Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltus pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, Europos Komisija pristatė planą RePowerEU, kuriame numato priemones, kaip pertvarkyti Europos energetikos sistemą, kad ji nebebūtų priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro, kuris naudojamas kaip ekonominis ir politinis ginklas ir iš Europos mokesčių mokėtojų kasmet pareikalauja beveik 100 mlrd. eurų bei padėtų įveikti klimato krizę.