Vyriausybės patvirtintame Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plane numatoma iki 2011 metų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pastatyti kogeneracines elektrines, naudojančias netinkamas perdirbti komunalines ir kitas atliekas. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatoma, kad surūšiavus komunalines atliekas likusios netinkamos perdirbti ir turinčios energetinę vertę atliekos turi būti naudojamos energijai gauti.

Europos Komisijos pernai patvirtintoje 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje yra pateikiami aplinkos apsaugos srityje planuojami įgyvendinti didelės vartės projektai, tarp kurių minimos ir Vilniaus bei Kauno atliekų deginimo stočių statybos.

V. Stasiūno teigimu, šie Lietuvos ir ES nutarimai Aplinkos ministerijai – nė motais. LŠTA gavo ministerijos raštą, kuriame nurodoma, kad įrenginiai, skirti mišraus komunalinių atliekų srauto deginimui, nebus finansuojami 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos lėšomis.

„Maža to, Aplinkos ministerija taip pat neteikia jokios informacijos ne tik apie rengiamų 2007-2013 metų ES paramos skyrimo taisyklių projektus, bet ir apie pagrindines šių taisyklių nuostatas. Tai daugiau nei keista, žinant, kad 2007-ieji jau praeityje", – teigė V. Stasiūnas.

Šilumos tiekėjai kovo 5 dieną kreipėsi į Seimo ekonomikos komitetą, kuris konstatavo, kad Aplinkos ir Ūkio ministerijos nepakankamai ir tik formaliai vykdo LR Vyriausybės patvirtintą Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą ir Šilumos ūkio plėtros kryptyse numatytą atliekų deginimo įrenginių statybą.

Anot jo, negavus finansinės paramos komunalinių atliekų deginimo įmonių statyboms, liktų neįgyvendinti strateginiuose valstybės dokumentuose numatyti projektai. „Vilkinant klausimą dėl komunalinių atliekų deginimo įmonių statybų ES paramos, vėliau šiems projektams neišvengiamai teks skirti valstybės biudžeto lėšas, o tai neigiamai atsilieps visiems Lietuvos gyventojams", – teigė V. Stasiūnas.

Komunalinių atliekų, kurių šilumingumas beveik prilygsta medienos atliekoms, kiekis sudaro apie 1,3 mln. tonų per metus ir kasmet auga. „Energijos gamybai panaudotos atliekos galėtų pakeisti apie 30 proc. Lietuvos šilumos ūkyje suvartojamų gamtinių dujų, kurios importuojamos iš Rusijos. Degindami komunalines atliekas, didintume Lietuvos energetinę nepriklausomybę", – sakė V. Stasiūnas.

LŠTA prašo aukščiausių šalies pareigūnų įvertinti susidariusią situaciją ir įpareigoti atsakingus Aplinkos ministerijos darbuotojus nevilkinti sprendimų dėl valstybiniuose strateginiuose planuose numatytų priemonių įgyvendinimo.

 080522 d. LŠTA raštas dėl atliekų deginimo.doc (124.00 KB)