Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Valstybė raginama atsižvelgti į aukščiausių ES pareigūnų raginimus
„Jau ne vienerius metus dedame visas pastangas siekdami atkreipti Lietuvos pareigūnų dėmesį į svarbiausias šalies energetinio ūkio problemas – priklausomybę nuo drastiškai brangstančių importuojamų gamtinių dujų ir šilumos energijos švaistymą pasenusiuose daugiabučiuose namuose, tačiau nebuvome išgirsti. Tikimės, kad bus išgirstas ES atstovų raginimas ir Lietuvos energetikos problemos bus pradėtos spręsti ne tik žodžiais, bet ir ryžtingais veiksmais", – sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Faktą, kad šios ūkio problemos yra ypač opios, patvirtino Europos Komisijos vicepirmininkės Margot Wallstrom raginimas Lietuvoje skatinti energijos taupymą, veiksmingą naudojimą ir atsinaujinančius energijos šaltinius.
Pareigūnė davė suprasti, kad Europos Komisija šias priemones mato kaip vienintelį kelią, kuriuo žengdama Lietuva gali išsigelbėti nuo didžiųjų valstybių energetinės priklausomybės. Anot V. Stasiūno, akivaizdu, kad išsakytų priemonių įgyvendinimas šiuo metu tampa svarbiausiais visos mūsų valstybės uždaviniais.
„Dar kartą patvirtiname, kad esame visomis jėgomis pasiryžę prisidėti prie strateginių šalies energetinio ūkio tikslų įgyvendinimo. Siūlome savo ilgametę patirtį ir įdirbį plečiant alternatyvaus gamtinėms dujoms biokuro rinką – diegiant naujas biokuro katilines ir rekonstruojant senąsias", – teigė LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas.
Anot jo, būtina efektyviau naudoti ir Lietuvos medienos atliekų resursus – skatinti medienos granulėmis kūrenamų katilinių diegimą privačiuose ūkiuose. LITBIOMA taip pat ragina investuoti į naujų biomasės resursų plėtrą – diegti šiaudais, kurių resursai Lietuvoje kol kas mažai naudojami, kūrenamas katilines.
„Ypač svarbus žingsnis siekiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės nuo dujų – komunalinių atliekų naudojimas šilumos energijos gamyboje. Reikalaujame, kad būtų pradėti vykdyti šalies energetikos strateginiuose dokumentuose numatyti tikslai diegti komunalinių atliekų deginimo gamyklas", – sakė V. Stasiūnas.
Anot LR daugiabučių namų savininkų bendrijų federacija – Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio, būtina imtis visų įmanomų priemonių pasenusių daugiabučių namų, kurie yra pagrindinė šilumos energijos švaistymo problema, renovacijai. „Drastiškai brangstant kurui ir kylant šilumos energijos kainoms, šios problemos sprendimas yra neišvengiamas. Pasenusių daugiabučių modernizavimo klausimas privalo būti sprendžiamas valstybiniu mastu", – teigė J. Antanaitis.
080609 d. LITBIOMA, LMSA, DNSB, LSTA kreipimasis.doc (2.92 MB)
Kitos naujienos
APVA kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Prieš mėnesį paskelbtas kvietimas jau sulaukė paraiškų už daugiau nei 3 mln. eurų.
Istorinėje Petrašiūnų elektrinėje įvyko antrasis „Kauno energijos“ festivalis „Transformacijos“. Dvi naktis vienas įdomiausių miesto industrinių objektų transformavosi į šviesų ir garso instaliaciją.
Rugpjūčio 22 d. AB Panevėžio energija“ lankėsi naujuoju Lietuvos energetikos instituto (LEI) vadovu tapęs prof. dr. Saulius Gudžius, direktoriaus pavaduotojai Rimantas Bakas ir Andrius Tamošiūnas, LEI vyr. mokslo darbuotojas Rolandas Urbonas.
Atsižvelgdami į Lietuvos energetikos kraštovaizdį, aišku, kad šalis susiduria su galimybėmis ir iššūkiais pereinant prie atsinaujinančių šaltinių. Atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo ir saulės energija, augimo potencialas yra reikšmingas, tad gali kilti klausimas, ar yra tinkamos politikos struktūros ir novatoriškos technologijos, palaikančios šį perėjimą. Tačiau viešas skeptiškumas ir reguliavimo barjerai gali trukdyti pažangai. Kaip Lietuva įveiks šias sudėtingas situacijas, kad visiškai priimtų žaliąsias energijos revoliucijas? Atsakymas galėtų pakeisti jos energetinę ateitį ir turėti įtakos regioninėms dinamikoms.