Apie 400 dalyvių diskutavo aktualiais klausimais, surengta paroda, kurioje buvo pristatomos technologinės naujovės, vyko Euroheat & Power generalinė asamblėja, išrinkta šios organizacijos nauja vadovybė. Buvo gera proga pabendrauti su kitų šalių atstovais ir gauti tiesioginę informaciją apie šilumos ūkio vystymosi tendencijas Europoje. Renginyje dalyvavo AB „Vilniaus šilumos tinklai", AB „Kauno energija", AB „Klaipėdos energija", UAB „Litesko" vadovai ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

 
Svarbiausia politinė daugumos šalių ir atskirų miestų strateginė kryptis – palaipsniui visiškai atsisakyti iškastinio kuro ir pilnai apsirūpinti energija neišmetant į aplinką anglies dvideginio. Labai iliustratyvus tokių projektų pavyzdys – jūroje kuriama sistema, kur vėjo elektrinės pagaminta elektra suka šilumos siurblius, kurie iš vandens „siurbia" šilumą ir tiekia į artimiausio miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą arba ji akumuliuojama, saugojant kol jos pririeks. Į grįžtamąjį vandenį jau kitų šilumos siurblių pagalba surenkama perteklinė šiluma iš miesto (vėsinimas), kuri vėl kaupiama saugykloje ir t.t. Taip kuriamos sudėtingos kompleksinės integruotos sistemos, kurių jau nebegalima vadinti centralizuotu šildymu ir vis labiau įsigali naujas terminas „centralizuotas (regioninis) energijos tiekimas".Suprantama, kad sudėtingas daugiafunkcines sistemas turi valdyti vieningas operatorius, kuris lanksčiai formuoja energijos gamybos ir tiekimo režimus, siekiant mažiausių sąnaudų, juk tik taip galima formuoti mažiausias ir konkurencingas kainas bei siekti pelno. Todėl Europos energetikų bendruomenė labai skeptiškai vertina kai kurių politikų bandymus skaidyti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas į gabaliukus, diegti konkurenciją gamybos srityje ar panašiai, nes tai užkerta kelią didelių sistemų integracijai, sąnaudų optimizavimui ir centralizuoto energijos tiekimo konkurencingumui. Toleruojama tik konkurencija dėl vartotojų. Dauguma pranešėjų renginyje pasisakė, kad konkurencija tarp centralizuoto ir individualaus šildymo yra pakankama motyvacija efektyviai dirbti.

Bandymų įvesti centralizuotai tiekiamos šilumos kainų reguliavimą Suomijoje ir Švedijoje buvo atsisakyta. Laikoma, kad savivaldybė, kuri atstovauja šilumos vartotojus ir yra suinteresuota mažomis šildymo išlaidomis ir yra turto savininkė, turi pakankamai įtakos šilumos tiekimo įmonei, ir jokio papildomo reguliavimo nebereikia. Žinoma, savivaldybės elgiasi atsakingai ir dėl trumpalaikių politinių tikslų neaukoja savo valdomų įmonių ilgalaikių ekonominių interesų.

Prieš kelis metus Švedijoje įdiegtas papildomas šilumos kainų aprobavimo metodas – „dialogas dėl šilumos kainų". Tai yra šilumos tiekėjo derybos su kompetentingais šilumos vartotojų atstovais, kuriems įrodomos priežastys, lemiančios kainų kitimą. Vartotojų atstovų aprobuota šilumos kaina taikoma nustatytą laiką ir kelia didesnį pasitikėjimą jos pagrįstumu.

Daugumoje Europos šalių aktyvus pastatų energetinio efektyvumo gerinimas mažina šilumos pardavimus ir šilumos tiekėjai prarastas pajamas stengiasi kompensuoti kitomis paslaugomis. Šiaurės šalyse sparčiai vystomos centralizuoto vėsinimo sistemos. Suomijoje yra virš 30 tokių sistemų, o Švedijoje centralizuoto vėsinimo metinės apimtys pasiekė 1 TWh. Centralizuoto šilumos tiekimo rinka vakarų Europos šalyse plečiama prijungiant absoliučią daugumą naujų daugiaaukščių pastatų ir aktyviai kuriamos vamzdynų sistemos individualių namų kvartaluose. Įvairius paramos ir skatinimo mechanizmus tam teikia savivaldybės ir valstybė. Vamzdynų įrengimo kaštus stipriai mažina lanksčių plastmasinių vamzdžių naudojimas vietoje plieninių ir pažemintos temperatūros režimai, kurie mažina šilumos perdavimo nuostolius ir ilgina vamzdynų tarnavimo laiką.

Vieningai buvo pripažinta, kad bet kokios technologijos praranda prasmę, jeigu nebus energijos vartotojų. Todėl labai didelis dėmesys skiriamas vartotojo pasitenkinimui paslaugomis. Tiekėjai vartotojams vis dažniau siūlo įvairių paslaugų paketus. Tai ne tik šilumos ir vėsumos ar karšto vandens tiekimas, bet ir energijos taupymo paslaugos, pastato energetinis sertifikavimas ar skaitmenizacija ir pan. Vartotojus stengiamasi padaryti verslo bendrasavininkais arba aktyviais dalyviais.

Kartu vykusioje parodoje pademonstruota įvairių šilumos tiekimo efektyvumą didinančių technologinių sprendimų. Biokuro katilinėse kondensacinių ekonomaizerių efektyvumas didinamas grįžtamąjį vandenį papildomai ataušinant absorbciniais šilumos siurbliais, o sudegimo kokybę pagerina cheminiai priedai primaišyti į biokuro masę. Ne tik geriau dega kuras, bet ir pelenai tampa lakesni ir geriau nusivalo nuo katilo paviršių.

Europinė šilumininkų asociacija ne tik rengia įvairius patirties apsikeitimo renginius, bet ir platina technines rekomendacijas įvairiems šilumos tiekimo aspektams. Lietuvos šilumos tiekėjai aktyviai dalyvauja Euroheat & Power veikloje ir stengiasi pritaikyti gerąją praktiką savo įmonėse.

LŠTA pranešimas "EUROPOS ŠILUMININKŲ FORUMAS".