Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA vadovai susitiko su Valstybinių miškų urėdijos Varėnos padalinio atstovais
Valstybinių miškų urėdijos Varėnos padalinys (jungiamas su Valkininkų padaliniu) vienas didžiausių Lietuvoje, kuris ruošia bei parduoda biokurą tiesiogiai šilumos tiekėjams. Tuo tarpu dauguma kitų padalinių ruošia tik biokuro žaliavą, kurią parduoda biokuro tiekėjams ir perpardavinėtojams. Pastaruoju metu privalomai Baltpool biržoje perkamas biokuras reikšmingai brangsta ir tai kelia nerimą šilumos tiekėjams, kadangi jau ateinančio šildymo sezono metu, nepasikeitus situacijai, gresia ir šilumos kainų augimas.
LŠTA tarybos pirmininkas Mantas Burokas ir prezidentas Valdas Lukoševičius, susitikę su miškininkais, aiškinosi priežastis, kodėl dauguma valstybinių miškininkų nenori tiekti paruošto ir didesnę pridėtinę vertę turinčio biokuro, o mieliau parduoda pirminę žaliavą privatiems subjektams, kurie turi visišką laisvę formuoti kainas, o kurą eskportuoti, kaupti ar panaudoti kitaip. Įvertinant, kad Lietuvos CŠT sektorius šilumos gamybai naudoja beveik 70 % biologinio kuro, o pradėjus veikti naujai Vilniaus kogeneracinei elektrinei bei kitoms dabar statomoms katilinėms, šis poreikis dar išaugs, biokuro įsigijimo sąlygos tampa labai aktualus faktorius, lemiantis galutines šilumos kainas vartotojams.
Baltpool biržos duomenimis, pastaruoju metu valstybinių miškų urėdijos padaliniai patiekia tik apie 2 % viso galutinai paruošto biokuro, tad ir įtakos biokuro kainų lygiui, iš esmės nedaro. Valstybiniai miškai sudaro didesnę dalį Lietuvoje, tad didelio mąsto galutinio biokuro ruoša ir pardavimas su protinga pelno marža energetikos įmonėms būtų biokuro ir atitinkamai šilumos kainų stabilumo garantas. Susitikimo dalyviai diskutavo, kokių priemonių reikia, kad valstybiniai miškininkai aktyviau įsitrauktų į biokuro ruošą ir realiai lemtų jo kainų lygį Lietuvos rinkoje.
Pažymėtina, kad centralizuotas aprūpinimas šiluma lemia ne tik daugumos gyventojų komunalinių išlaidų dydį, bet ir biudžetinių įstaigų išlaikymo kaštus, socialinės paramos apimtis ir pan. Todėl stabilus biokuro tiekimas ekonomiškai pagrįstomis kainomis turėtų būti ir valstybės įstaigų rūpestis. LŠTA vadovai planuoja artimiausiu laiku šiuos klausimus aptarti su atsakingais valdininkais ir politikais.
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.