Apsilankymo metu LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičiius ir vyr. specialistas Mantas Paulauskas susipažino su bendrovėje naudojamais šilumos gamybos technologiniais įrenginiais, aptarė biokuro įsigijimo aktualijas, nagrinėjo katilinių darbo režimus ir charakteristikas, dirbant minimalia galia.
     UAB Ignalinos šilumos tinklai generalinis direktorius Mindaugas Lapėnas, pristatė bendrovėje atliktus modernizavimo projektus, papasakojo apie daugiabučių atnaujinimo procesus Ignalinoje ir jų poveikį bendrovės technologiniams bei ekonominiams rodikliams. Pasikeista nuomonėmis apie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų prisitaikymą prie reikšmingai sumažėjusio šilumos suvartojimo.     
     Su bendrovės specialistais buvo aptarta įmonės finansinė padėtis, analizuotos priežastys, lėmusios, kad bendrovė nepasiekė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatyto finansinio pajėgumo normatyvinio rodiklio žemutinės reikšmės už 2017 metus. Įmonės atstovų nuomone, susidariusiai situacijai daug įtakos turėjo VKEKK beveik 2 metus vėluojantis naujos bazinės šilumos kainos nustatymas ir neatliekami metiniai kainų perskaičiavimai, kurie reikšmingai paveikė įmonės finansinius rodiklius, beveik dvigubai sumažėjus šilumos vartojimui.
     Susitikimo dalyviai konstatavo, kad procesai, vykstantys Ignalinos šilumos ūkyje, akivaizdžiai demonstruoja, kaip radikaliai keičiasi situacija šilumos ūkyje, pastatų renovacijai pasiekus dideles apimtis ir analogiški procesai laukia kitų miestų, kur renovacija dar tik įsibėgėja. Ignalinoje sukaupta patirtis – gera bazė valstybės įstaigoms įvertinti reguliavimo efektyvumą naujomis sąlygomis, padaryti esmines išvadas ir inicijuoti pokyčius šilumos ūkio kainodaroje bei reguliavime.
     Apibendrinant vizitą, galima padaryti išvadą, kad valstybės įstaigų detalus kišimasis į reguliuojamų įmonių sprendimus, pavyzdžiui, (ne)leidžiant daryti investicijas, nustatant kuro įsigijimo tvarką, reglamentuojant darbo užmokesčio dydį ir t.t. reikšmingai lemia bendrovių padėtį, tačiau šios įstaigos neturi jokios atsakomybės atsiradus problemoms, dėl tokio reguliavimo. Apmaudu, kad didžiulę įtaką šilumos ūkio raidai darančios valstybinės įstaigos, net nevertina savo reguliavimo pasekmių, o tuo labiau neturi strateginės vizijos, koks ateityje turi būti šilumos ūkis ir kokiais būdais tai reikės pasiekti…