Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Gegužę šilumos kaina Kaune krenta į rekordines žemumas
Šiuo dydžiu šilumos kaina vartotojams bus mažesnė nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki tol, kol Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatys naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias.
Ir nors gegužę šildymui šilumos faktiškai nenaudojame (vartotojams pageidaujant, tą galima daryti), centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dydis išlieka aktualus, nes šiluma naudojama karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti.
Palyginus su 2017 m. geguže, šiemet gegužę šilumos kaina yra 7,5 proc. mažesnė. Palyginus su šių metų balandžiu, kaip jau minėta, ji yra mažesnė net 18,9 proc.
Per keleto pastarųjų metų laikotarpį mažiausia šilumos kaina Kaune buvo pasiekta 2016 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, kai sudarė 3,83 ct/kWh be PVM. Šių metų gegužę įsigaliosianti centralizuotai tiekiamos šilumos kaina bus dar mažesnė – 3,81 ct/kWh be PVM. Žemesnė ji buvo tik 2003–2007 metais, kai, pagal 2003 m. kovo 31 d. Kauno termofikacijos elektrinės pardavimo sutarties sąlygas, 5 metus buvo fiksuota ir sudarė 3,47 ct/kWh be PVM. 2007–ųjų gruodį, pradėjus ženkliai didėti gamtinių dujų kainai, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina pradėjo didėti ir 2012–aisiais buvo viršijusi net 9 ct/kWh be PVM ribą. Tačiau, bendrovei „Kauno energija“ pastačius biokuro deginimo įrenginius bei Kaune atsiradus konkurencijai tarp šilumos gamintojų, šilumos kaina pradėjo mažėti.
Šiuo metu, kaip numato teisės aktai, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija perskaičiuoja AB „Kauno energija“ bazinę šilumos kainą, kuri yra pagrindas galutinei šilumos kainai suskaičiuoti. Preliminariais vertinimais, po perskaičiavimo nauja bazinė kaina Kaune sekančiam laikotarpiui sumažės dar apie 10 proc. Atitinkamai sumažės ir galutinė šilumos kaina vartotojams, kuri šiuo dydžiu bus mažesnė visą naujos bazinės kainos galiojimo laikotarpį (3 arba 4 metus). Tai reiškia, kad ateinančius 3–4 metus galutinė šilumos kaina vartotojams bus mažesnė, nei galėtų būti, jei nebūtų perskaičiuota. Tikimasi, kad nauja perskaičiuota bazinė šilumos kaina įsigalios šių metų liepos mėnesį.
Numatomas apie 10 proc. sumažėjimas – tai AB „Kauno energija“ per pastaruosius ketverius metus įvykdytų investicijų ir pasiekto geresnio veiklos efektyvumo bei rinkos plėtros rezultatas. Prognozuojama, kad AB „Kauno energija“ vartotojams tiekiamos šilumos kaina stabiliai įsitvirtins tarp mažiausių kainų Lietuvoje.
Dėl sumažėjusios kainos, vien per antrąjį šių metų pusmetį kauniečiai, vartojantys centralizuotai tiekiamą šilumą, sutaupys daugiau, nei 2 mln. eurų. Tikimasi, kad per artimiausius 3 metus šis sutaupymas sudarys daugiau, kaip 14 mln. eurų.
Bazinės kainos perskaičiavimas numatytas Šilumos kainų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-73 ir buvo inicijuotas bendrovės.
DAugiau informacijos rasite čia
Kitos naujienos

Aplinkos ministerija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pristato Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įdiegtus pakeitimus, kurie sudarys galimybę klientams patogiau ir paprasčiau naudotis sistemos paslaugomis.
Kėdainiuose gyvenanti pensininkė Vanda L. šildymui netaupo – į svečius dažnai užsuka anūkės po pamokų, o ir pačiai namuose smagiau, kai nereikia stirti ir daug prisirengti. Dviejų kambarių bute gyvenanti moteris juokauja, kad, sulaukus garbaus amžiaus,
šiluma kaulų tikrai nelaužo.
Ketvirtadienį vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje saulės energetikos sektoriaus aktualijoms aptarti, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasidžiaugė 2022 m. Europos Sajungoje įdiegta rekordine 41,4 GW saulės energijos galia ir pažymėjo, kad Lietuva taip pat neatsilieka – šiuo metu mūsų šalyje diegiami 2,5 GW atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumai.

Nuo 2023 m. vasario 1 d. nustatyta AB „Panevėžio energija“ vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 8,85 ct/kWh (be PVM). Įvertinus nustatytą šilumos kainą ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, karštas vanduo Panevėžio miesto gyventojams kainuos 6,78 euro už kubinį metrą (be PVM). Gyventojams teikiamai šilumai ir karštam vandeniui 9 % pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas yra kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.