Pirma. Šilumos
supirkimo procedūros bus perkeltos į elektroninę šilumos aukcionų sistemą,
kurią administruos energijos išteklių biržos operatorius „Baltpool". Tokiu būdu
atsiranda dar vienas tarpininkas tarp centralizuoto šilumos tiekėjo ir
nepriklausomų šilumos gamintojų. Žinoma, tai didins šilumos supirkimo, vykdomo
pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą tvarką,
kaštus, tačiau taip atsiras daugiau pasitikėjimo šilumos gamybos skaidrumu.

Antra. Šilumos vartotojams, kurie savo pastate turi įsirengę alternatyvų
šilumos ir(ar) karšto vandens gamybos šaltinį ir nėra atsijungę nuo
centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT), bus taikoma atsiskaitymui už šilumą
dvinarė šilumos kaina. Tai reiškia, kad tokie vartotojai solidariai apmokės CŠT
infrastruktūros kaštus, nepriklausomai, kiek šilumos suvartoja. Taip bus
išvengta kryžminio subsidijavimo, kuomet nevartojant CŠT šilumos, bet turint
galimybę tai daryti, infrastruktūros išlaikymo kaštus dengdavo kiti CŠT vartotojai,
neturintys alternatyvaus šilumos gamybos šaltinio.

Dvinarė šilumos kaina (susidedanti iš
pastoviosios dalies, priklausančios nuo sistemos galios, bei kintamosios,
priklausančios nuo suvartojamo šilumos kiekio) yra įprastai taikoma visose ES
šalyse, nes tai užtikrina sąžiningą ir skaidrią, realiomis sąnaudomis pagrįstą
kainodarą, neperkelia naštos kitiems vartotojams.

Trečia. Užsiimti
pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros veikla turės galimybę ir
tie šilumos tiekėjai, kurie su Energetikos ministerija pasirašys susitarimus
dėl energijos sutaupymų ir gyventojai tam pritars.

Požiūris į CŠT paslaugas priklauso nuo šildymo
kokybės ir sąskaitos už šią paslaugą. Statistika akivaizdžiai rodo, kad šilumos
suvartojimas 1 m² skiriasi net iki 10 kartų, priklausomai nuo namo
būklės. Šį skirtumą mažiausiomis sąnaudomis galima būtų sumažinti subalansavus
vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, kadangi senuose daugiabučiuose dalis
būtų yra peršildomi, o dalyje – per šalta. Modernizavus inžinerines sistemas galima
sutaupyti apie 25 proc. šilumos. LŠTA tikisi, kad pagaliau šilumos tiekėjams
bus leista prisidėti prie energijos taupymo ir šildymo paslaugos gerinimo
prasčiausiose pastatuose.

LŠTA nuomone, LR Seimo priimti LR šilumos ūkio
įstatymo pakeitimai padidins gyventojų pasitikėjimą CŠT sektoriumi bei jiems
pritarus pagerins paslaugų kokybę daugiabučių namų butuose.

 180330 LŠTA pranešimas spaudai SUI_pakeitimai.doc (36.50 KB)