Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
VŠT įsigytų papildomas biokuro katilines iš Vilniuje veikiančių NŠG
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė VŠT ne kartą akcentavo, kad vienas reikšmingiausių ilgalaikių įmonės strateginių tikslų, yra siejamas su biokuro panaudojimo infrastruktūros plėtra.
Pasak VŠT gen. direktoriaus Manto Buroko, Vilniuje tiekiamos šilumos gamybai biomasė sudaro mažiausią dalį, lyginant su kitų didžiųjų Lietuvos miestų centralizuotos šilumos tiekėjais. VŠT valdomoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje šilumos gamyba iš biomasės sudaro apie 45 proc., o iš gamtinių dujų – 55 proc. Maža to, gamtinių dujų kainų augimo prognozės patvirtina būtinybę plėsti biokuro panaudojimą šilumos gamyboje.
Todėl VŠT tikslas – iki 2020-ųjų biokuro dalį gamyboje padidinti iki 68 procentų.„Siekiame išnaudoti visas galimybes, užtikrinančias pigiausio kuro panaudojimą, nes tai vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančių šilumos kainą“, – sako VŠT vadovas Mantas Burokas. Jo teigimu, padidinus biokurą deginančių šilumos energijos gamybos įrenginių galią 100 MW (šimtu megavatų), apie 17 proc. sumažėtų šilumos sąnaudos, kurias lemia bendrovės perkamo kuro ir superkamos šilumos energijos iš NŠG kainos.Ieškodama tinkamiausio sprendimo, VŠT nagrinėja kelias alternatyvas.
Viena iš jų – galimybė pirkti jau veikiančius ar vystomus biokurą deginančius šilumos gamybos šaltinius iki 100 MW. Todėl šiandien bendrovė oficialiai paskelbė neįpareigojantį kreipimąsi į Vilniuje veikiančius NŠG, kviesdama juos išreikšti susidomėjimą ir ketinimus parduoti valdomus veikiančius ar vystomus biokurą deginančius šilumos gamybos šaltinius.
Priimdama tolimesnius sprendimus bendrovė vadovausis susidomėjimą pareiškusių NŠG biokuro katilinių valdymo, lokacijos, techninės priežiūros ir teisėtumo kriterijais.
VŠT numato kelis pirkimo būdus: pačių šilumos gamybos šaltinių kaip turto įsigijimą arba akcijų pirkimą.VŠT svarstytų ir kitą galimybę – dviejų papildomų biokuro katilų įsirengimą, kas leistų padidinti šilumos galią 100 MW (šimtu megavatų) ir iš pigiausio kuro per metus papildomai leistų pagaminti apie 14 proc. šilumos energijos.
Tuo tikslu viešojo konkurso būdu bendrovė jau atsirinko ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo ekspertą. Vasario pradžioje buvo pasirašyta naujų šilumos energijos gamybos pajėgumų poveikio aplinkai vertinimo atrankos ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo paslaugų pirkimo sutartis.Didindama atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą šilumos energijos gamyboje bendrovė prisidėtų prie šalies aplinkosauginių įsipareigojimų Europos Sąjungai vykdymo ir Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo.
Informaciją parengė VŠT Komunikacijos vadovė Edita Sirutienė
Kitos naujienos
APVA kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Prieš mėnesį paskelbtas kvietimas jau sulaukė paraiškų už daugiau nei 3 mln. eurų.
Istorinėje Petrašiūnų elektrinėje įvyko antrasis „Kauno energijos“ festivalis „Transformacijos“. Dvi naktis vienas įdomiausių miesto industrinių objektų transformavosi į šviesų ir garso instaliaciją.
Rugpjūčio 22 d. AB Panevėžio energija“ lankėsi naujuoju Lietuvos energetikos instituto (LEI) vadovu tapęs prof. dr. Saulius Gudžius, direktoriaus pavaduotojai Rimantas Bakas ir Andrius Tamošiūnas, LEI vyr. mokslo darbuotojas Rolandas Urbonas.
Atsižvelgdami į Lietuvos energetikos kraštovaizdį, aišku, kad šalis susiduria su galimybėmis ir iššūkiais pereinant prie atsinaujinančių šaltinių. Atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo ir saulės energija, augimo potencialas yra reikšmingas, tad gali kilti klausimas, ar yra tinkamos politikos struktūros ir novatoriškos technologijos, palaikančios šį perėjimą. Tačiau viešas skeptiškumas ir reguliavimo barjerai gali trukdyti pažangai. Kaip Lietuva įveiks šias sudėtingas situacijas, kad visiškai priimtų žaliąsias energijos revoliucijas? Atsakymas galėtų pakeisti jos energetinę ateitį ir turėti įtakos regioninėms dinamikoms.