Svarbiausia
naujojo įrenginio savybė – jis atitinka naujus griežtesnius Europos parlamento
ir tarybos direktyvos (ES) 2015/2193 reikalavimus dėl tam tikrų teršalų,
išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio
apribojimo, kurie įsigalios nuo 2020 metų. Gamtinių dujų deginimo atveju
(katilas gali būti kūrenamas ir skystu kuru) azoto oksidų (NO_x)
koncentracija neviršys 80 mg/m³.

Naujojo katilo bendra galia su kondensaciniu
ekonomaizeriu sudaro 19,8 MW. Bendrovė jau atliko katilo bandymus ir gavo
Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą, leidžiančią pradėti jo
eksploataciją.

Naujuoju įrenginiu bus galima pagaminti iki 160 000
MWh šilumos per metus. Žiemos sezono metu naujuoju katilu bus galima pagaminti
iki 10 proc. viso tinklo šilumos poreikio, vasarą – iki 30 proc.

Renginyje dalyvavęs Kauno miesto mero pavaduotojas
Povilas Mačiulis paminėjo, jog ši „Kauno energijos" investicija atitinka miesto
plėtros perspektyvas ir naujų vartotoju prijungimo perspektyvas.

Katilą pagamino ir įrengė čia pat Kaune veikianti
įmonė „Enerstena", laimėjusi viešąjį konkursą katilui įrengti. Kaip renginio
metu sakė Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius Gintaras
Petrauskas, „džiugu, kad pinigai, sumokėti už naujojo katilo pagaminimą ir
įrengimą, liks Lietuvoje ir netgi čia pat Kaune, kad į savivaldybės biudžetą
bus sumokėtas pajamų mokestis ir kuriamos darbo vietos".

Pažymėtina, kad įrengimo darbai Petrašiūnų
elektrinės teritorijoje užtruko mažiau, nei 5 mėnesius. Įrenginys pastatytas
atskirai stovinčiame lengvų konstrukcijų katilinės pastate, esančiame
Petrašiūnų elektrinės teritorijoje. Projekto vertė – 697 tūkst. eurų. Jis
vykdomas AB „Kauno energija" lėšomis, nuosekliai vykdant Kauno miesto
savivaldybės patvirtintą Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma
strategiją.

AB „Kauno energija" generalinis direktorius
Rimantas Bakas pabrėžė, kad, „žvelgiant į netolimą ateitį, investuoti į naujų
katilų statybą būtina, nes senuosius, šiuo metu elektrinėje esančius katilus
bus galima naudoti tik iki 2022 m. gruodžio 31 d. Po šios datos senieji katilai
turės būti arba nebenaudojami, arba rekonstruojami taip, kad atitiktų leistinus
taršos normatyvus. Tuo pačiu, katilas užtikrins kuro rūšių diversifikaciją,
siekiant užtikrinti patikimą ir nenutrūkstamą šilumos tiekimą kauniečiams.
Pradėjus eksploatuoti šį naująjį įrenginį, bus užtvirtinta galimybė čia,
Petrašiūnų elektrinės teritorijoje, naudoti visų rūšių kurą – dujas, biokurą
bei skystą kurą."

Pasak Generalinio direktoriaus, katilas pasitarnaus
ir mažinant bendrovės Kauno termofikacijos elektrinei mokamą galios rezervo
mokestį, kuris, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
patvirtintą metodiką, įskaičiuojamas į šilumos kainą. „Sumažinus galios rezervo
mokestį, mažės bendrovės palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Tuo pačiu,
tai bus dar viena prielaida mažėti šilumos kainai vartotojams, – sako Rimantas
Bakas.

Nepaisant to, kad pastaruoju metu gamtinių dujų
vartojimas mažėja, žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, svarbu turėti ir
efektyvius dujinius šilumos gamybos šaltinius, kurie leistų lanksčiai reaguoti
į įvairius kuro ar šilumos tiekimo sutrikimus, užtikrinti šilumos gamybos
rezervą neturint savo nuosavybėje pagrindinio šilumos gamybos šaltinio.

Modernizuodama
sau priklausančius gamybos šaltinius bei konkuruodama su nepriklausomais
šilumos gamintojais, AB „Kauno energija" per pastaruosius 5 metus šilumos kainą
savo vartotojams sumažino beveik dvigubai.

Ūdrys Staselka
Atstovas ryšiams su visuomene
AB „Kauno energija"
Tel. +370 37 30 58 85
Mob. +370 650 96 883
El. p. u.staselka@kaunoenergija.lt

www.kaunoenergija.lt

 20171123_Kauno_energija Pranešimas spaudai (17.35 KB)