Pagrindine konferencijos tema tapo partnerystė tarp Rytų ir
Vakarų Europos šalių. Verslui iš Rytų Europos valstybių sudaromos galimybės
susipažinti su geriausiomis Lietuvos, Švedijos, Suomijos ir kitų Vakarų ir
Skandinavijos valstybių praktikomis.

Konferencijos atidarymo metu  kalbėjęs Lietuvos Respublikos
ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad šiandien energetikos
politika išlieka prioritetu, o pagrindinis Vyriausybės tikslas Lietuvoje
pereiti prie vietinio kuro naudojimo buvo sėkmingai įgyvendintas.

„Per dvejus metus pasiekėme, kad daugiau kaip pusė
centralizuotai tiekiamos šilumos yra pagaminama iš biokuro. Biokuro paklausą
dar labiau padidins įgyvendinami didžiausi per pastaruosius dvidešimt metų
energetikos projektai – Vilniuje ir Kaune statomos biokuro ir komunalinių
atliekų kogeneracinės elektrinės. Jos pagamins iki 45 proc. šiems miestams
centralizuotai tiekiamos šilumos ir apie penktadalį visoje Lietuvoje
pagaminamos elektros  energijos“, – sakė premjeras A. Butkevičius.

Konferencijoje pasisakęs  Energetikos ministras Rokas
Masiulis priminė, kad būtent biomasės energetikos plėtra padėjo Lietuvai
pakilti iš sunkios situacijos energetikoje. 

„Šilumos negalime pakeisti importu – turime ją gaminti
Lietuvoje. Todėl pradėjus didėti kainai buvome labai pažeidžiami. Tuomet, kai
padėtis tapo itin sudėtinga, šilumos gamybos sektoriuje pradėti diegti biokuro
deginimo įrenginiai. Tą daryti skatino ir valstybė. 2000–2015 metais įrengta iš
viso daugiau nei 1500 megavatų (MW) galios  biokuro deginimo įrenginių, iš
jų 600 MW finansuota iš ES fondų. Vien 2007–2013 metais investicijos siekė 225
mln. eurų, iš jų beveik 89 mln. skirta iš ES fondų“,  – kalbėjo R.
Masiulis.

Lietuvos įmonės, gaminančios biokuro technologijas, savo
įrengimus diegia ne tik Lietuvoje, bet jie taip pat tampa vis paklausesni
užsienyje. 

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas
Virginijus Ramanauskas pastaruosius metus energetikoje apibūdina kaip biomasės
energetikos proveržį.

„Per pastaruosius metus dujas centralizuotame šildyme pakeitus
biokuru gyventojams šilumos kaina sumažėjo 25 procentų, kai kuriose miestų net
40 proc. Net 61 proc. šilumos centralizuotame šildyme pagaminama naudojant
biokurą. Įvyko ir akivaizdus biokuro verslo proveržis. Kasmet Lietuvoje
veikiančios biomasės energetikos srities įmonės pasiekia net 300 mln. eurų
apyvartą. Per pastaruosius trejus metus šių įmonių eksportas išaugo net 3
kartus ir pernai pasiekė 100 mln. eurų. 7 500 Lietuvos žmonių dirba biomasės
energetikos sektoriuje. Tikimės, kad po kelių metų šis skaičius sieks jau 10
000. Vidutinis šiame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimas 1,5 karto viršija
vidutinį atlyginimą Lietuvoje“, – teigė V. Ramanauskas.

Konferencijos svečių susidomėjimo sulaukė pristatyta pirmoji ir vienintelė
Europoje „Baltpool“ biokuro birža, kuri Lietuvoje pradėjusi  veikti 2012
metais padėjo užtikrinti kainų skaidrumą ir rinkos efektyvumą, aptarti
Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje (COP21) valstybių prisiimti
įsipareigojimai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo,
perspektyvos dėl CO2 taršos mokesčių įvedimo, biokuro granulių gamybos
pajėgumai Europoje, sertifikavimas, ambicinga Suomijos Vyriausybės programa
atsinaujinančioje energetikoje.

Paskutinę konferencijos dieną renginio dalyviai lankėsi „Kauno
energijoje“ bei šiai įmonei priklausančioje naujoje katilinėje „Inkaras“. Taip
pat vyko vizitai modernioje ir inovatyvias technologijas naudojančioje UAB
„Ekopartneris“ biokuro jėgainėje, kuri, naudodama medienos skiedras, perdirbtą
medieną ir durpes, patenkina beveik vieną dešimtadalį Kauno šilumos poreikio.
Konferencijos dalyviai taip pat lankėsi Lietuvos miškų institute, su kurio
mokslininkais apžiūrėjo Lietuvos ir Latvijos selekcijos geriausių
hibridinių drebulių klonų augimą bei geriausias užsienyje plačiai naudojamas
hibridinių tuopų veisles ir eksperimentinius klonus, laikomus viena iš
didelį potencialą turinčių biomasės žaliavų, tinkamų auginti ir naudoti Šiaurės
Europoje. 

Tikimasi, jog šios sėkmės istorijos ir pamokos iš Skandinavijos,
Baltijos ir Vakarų Europos valstybių taps kelrodžiu Ukrainai, Baltarusijai,
Moldovai ir kitoms Rytų Europos valstybėms sėkmingai biomasės energetikos
plėtrai, atvers kelius bendradarbiavimui, siekiant užsitikrinti energetinį
saugumą bei prisidėti prie geresnio klimato.

Plačiau apie renginį skaitykite ČIA