Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
UAB „Vilniaus energija“ pranešimas spaudai „Neįgyvendinamų užduočių „Vilniaus energijai“ skyrusi VKEKK paskyrė ir baudą“
2015-12-22
„Pateikėme tiek išimtinai iš „Vilniaus energijos" pareikalautos informacijos, kiek dirbdami visu pajėgumu spėjome surinkti. Deja, tačiau komisijos pageidaujamu greičiu įgyvendinti visas užduotis, kurių apimtys yra milžiniškos, tiesiog neįmanoma, nesame antžmogiai. Bendrovė nubausta reikalaujant neįgyvendinamų dalykų", – teigė „Vilniaus energijos" prezidentas Linas Samuolis.
Visą galiojusiais teisės aktais numatytą informaciją ir duomenis „Vilniaus energija" komisijai 2012-2014 metais jau buvo pateikusi.
Bendrovė spėjo užpildyti 2 iš 3 komisijos pageidautų, jos tik šių metų spalį išimtinai „Vilniaus energijai" sukurtų ir tik iš „Vilniaus energijos", bet ne iš kitų šilumos tiekėjų, pareikalautų pateikti lentelių su milžinišku kiekiu informacijos, apimančios trejų metų veiklą.
Tuometiniai teisės aktai šilumos tiekimo įmonėms nei rengti, nei teikti tokios informacijos ar lentelių už praėjusius metus nenumatė. Dabartiniuose teisės aktuose nurodytas terminas tokio kiekio informacijos už prašomą trejų metų laikotarpį parengimui sudaro 12 mėnesių.
Audituotus 2014 metų duomenis „Vilniaus energijos" buvo prašoma pateikti pagal naujai VKEKK patvirtintus standartus. Komisija juos nustatė dar 2013 m. vasarį, tačiau galutinius išaiškinimus, kaip naujuosius standartus taikyti praktikoje, pateikė tik šių metų gegužės mėnesį – daugiau kaip po dvejų metų.
Numatytam 2015 m. gegužės 1 dienos terminui ataskaitų už 2014 metus pagal naujus VKEKK standartus negalėjo pateikti praktiškai nei vienas Lietuvos šilumos tiekėjas. „Bausti šilumos tiekėjus už tai, kad pati komisija būtinoms instrukcijoms paruošti užtruko daugiau kaip dvejus metus, nėra sąžininga", – sakė L. Samuolis.
Anot jo, dalį VKEKK pageidaujamų dokumentų ir paaiškinimų bendrovė jau yra pateikusi anksčiau, todėl galima daryti išvadą, kad į pateiktą medžiagą komisija neįsigilina. Iš „Vilniaus energijos" reikalauta duomenų, kuo bendrovės sąnaudų atskyrimo apskaitoje bendrosios sąnaudos skiriasi nuo administracinių. Tokia informacija jau buvo pateikta komisijai 2015 m. rugsėjo 10 dieną, pakartotinai – spalio 8 dieną, ir dar kartą pakartotinai – spalio 28 dieną. Tik po trečiojo pateikimo komisija pripažino, kad „Vilniaus energijos" pateiktus duomenis ji turėjo dar rugsėjo pradžioje.
Tarp komisijos pageidautų dokumentų yra ir tokių, kurių rengimo ar turėjimo „Vilniaus energijai" ar bet kokiam kitam šilumos tiekėjui nenumato įstatymai, todėl bendrovė jų tiesiog neturi. VKEKK prašo pateikti dokumentus su skaičiavimais, kurių pagrindu „Vilniaus energija" 2012-2014 metais sudarė gamtinių dujų sutartis su AB „Lietuvos dujos".
„Deja, tačiau įstatymuose nenurodytų turėti ir todėl neegzistuojančių dokumentų pateikti neįmanoma. Esame ne kartą pateikę išsamius paaiškinimus, kaip skaičiavimai galėtų būti atliekami, jei juos numatytų teisės aktai", – sakė L. Samuolis.
Jo teigimu, bendrovė yra neįgyvendinusi dar vieno keisto komisijos reikalavimo, pakartotinai atsiųsto 2015 m. rugsėjo 9 dieną, kuriuo VKEKK reikalauja pateikti visas pirmines „Vilniaus energijos" dokumentų kopijas už 2012-2014 metus.
Pirminiams dokumentams priskiriamos visos bendrovės sąskaitos, išsiųstos klientams. Vien šių sąskaitų spausdinimas ant beveik 30 mln. lapų, sudarančių apie 150 tonų popieriaus, kainuotų apie 1 mln. eurų. Vienam žmogui perskaityti šią medžiagą darbo valandomis, jei 1 puslapio peržiūrai būtų skiriama 30 sekundžių laiko, užtruktų daugiau kaip 90 metų.
„Įdomu tai, kad komisijai paaiškinimus apie tai pateikėme raštu dar šių metų rugpjūčio 14 dieną, tačiau popierinių kopijų buvo reikalaujama ir toliau. Reikalavimo atgabenti daugiau kaip 6 sunkvežimius po 24 tonas popieriaus į komisijos patalpas iki šiol formaliai nesame įgyvendinę", – teigė L. Samuolis.
Nuo pat „Vilniaus energijos" veiklos pradžios sostinėje VKEKK pareigūnai reguliariai lankosi bendrovėje, visi vizitai yra registruojami, esant patikrinimams visuomet surašomi aktai. Įmonė Komisijai nuolat teikia visus reikalingus dokumentus, kuriuos privalo pateikti pagal įstatymus.
Daugiau informacijos:
Nerijus Mikalajūnas,
„Vilniaus energijos" atstovas spaudai,
+ 370 685 20513,
nerijus.mikalajunas@vilniausenergija.lt
Kitos naujienos
Rugsėjo 28 d. Panevėžyje vyko tradicinis, kiekvieną rugsėjį Aukštaitijos sostinės verslo, politikos ir visuomenės lyderius sukvietęs IQ forumas „Panevėžys 2022. Kaip tapti stipresniems po dar vienos krizės“. IQ forumo partneriai Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Finansų ministerija regionų verslininkams, sprendimų priėmėjams pristatė Europos Sąjungos „Next Generation EU“ finansuojamą planą „Naujos kartos Lietuva“.
AB „Šiaulių energija“ atsakingai vykdo savo pareigą – patikimai tiekti šilumos energiją kuo mažesne pagrįsta šilumos kaina. Stebėdama technologinio kuro, gamtinių dujų kainų pokyčius, bei siekdama savo vartotojams kuo mažesnės kainos, bendrovė nuolat ieško sprendimų, kurie leistų amortizuoti išaugusių energinių resursų kainas. Artėjant šildymo sezonui, įvertinusi teisės aktų pakeitimus, bendrovė rado galimybę sumažinti šilumos kainą, kuri tarp Lietuvos didžiųjų miestų spalio mėnesį mažiausia.
Lietuvos gyventojai nerimauja dėl kylančių energijos, o kartu ir šildymo kainų. Esama nemažai priemonių, kurių galime imtis kiekvienas, kad sumažintume šilumos kiekį namuose, o kartu ir sąskaitas. Tiesa, labai didelė dalis kiekvieno daugiabučio gyventojo sąskaitos priklauso ir nuo pastato administratorių.
2022
Rugsėjo
29
Po sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiuose, į Baltijos jūrą kas valandą išteka bent keli milijonai kubinių metrų rusiškų dujų. Ir tai tęsis mažiausiai savaitę. Europos lyderiai pripažįsta – tai tyčinis išpuolis, tik ne visi drįsta įvardinti, kas už to stovi. Visgi Lenkija sako, kad tai dar vienas Rusijos šantažo ir bauginimo įrankis Europai.