Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
UAB „Vilniaus energija“ pranešimas spaudai „Neįgyvendinamų užduočių „Vilniaus energijai“ skyrusi VKEKK paskyrė ir baudą“
„Pateikėme tiek išimtinai iš „Vilniaus energijos" pareikalautos informacijos, kiek dirbdami visu pajėgumu spėjome surinkti. Deja, tačiau komisijos pageidaujamu greičiu įgyvendinti visas užduotis, kurių apimtys yra milžiniškos, tiesiog neįmanoma, nesame antžmogiai. Bendrovė nubausta reikalaujant neįgyvendinamų dalykų", – teigė „Vilniaus energijos" prezidentas Linas Samuolis.
Visą galiojusiais teisės aktais numatytą informaciją ir duomenis „Vilniaus energija" komisijai 2012-2014 metais jau buvo pateikusi.
Bendrovė spėjo užpildyti 2 iš 3 komisijos pageidautų, jos tik šių metų spalį išimtinai „Vilniaus energijai" sukurtų ir tik iš „Vilniaus energijos", bet ne iš kitų šilumos tiekėjų, pareikalautų pateikti lentelių su milžinišku kiekiu informacijos, apimančios trejų metų veiklą.
Tuometiniai teisės aktai šilumos tiekimo įmonėms nei rengti, nei teikti tokios informacijos ar lentelių už praėjusius metus nenumatė. Dabartiniuose teisės aktuose nurodytas terminas tokio kiekio informacijos už prašomą trejų metų laikotarpį parengimui sudaro 12 mėnesių.
Audituotus 2014 metų duomenis „Vilniaus energijos" buvo prašoma pateikti pagal naujai VKEKK patvirtintus standartus. Komisija juos nustatė dar 2013 m. vasarį, tačiau galutinius išaiškinimus, kaip naujuosius standartus taikyti praktikoje, pateikė tik šių metų gegužės mėnesį – daugiau kaip po dvejų metų.
Numatytam 2015 m. gegužės 1 dienos terminui ataskaitų už 2014 metus pagal naujus VKEKK standartus negalėjo pateikti praktiškai nei vienas Lietuvos šilumos tiekėjas. „Bausti šilumos tiekėjus už tai, kad pati komisija būtinoms instrukcijoms paruošti užtruko daugiau kaip dvejus metus, nėra sąžininga", – sakė L. Samuolis.
Anot jo, dalį VKEKK pageidaujamų dokumentų ir paaiškinimų bendrovė jau yra pateikusi anksčiau, todėl galima daryti išvadą, kad į pateiktą medžiagą komisija neįsigilina. Iš „Vilniaus energijos" reikalauta duomenų, kuo bendrovės sąnaudų atskyrimo apskaitoje bendrosios sąnaudos skiriasi nuo administracinių. Tokia informacija jau buvo pateikta komisijai 2015 m. rugsėjo 10 dieną, pakartotinai – spalio 8 dieną, ir dar kartą pakartotinai – spalio 28 dieną. Tik po trečiojo pateikimo komisija pripažino, kad „Vilniaus energijos" pateiktus duomenis ji turėjo dar rugsėjo pradžioje.
Tarp komisijos pageidautų dokumentų yra ir tokių, kurių rengimo ar turėjimo „Vilniaus energijai" ar bet kokiam kitam šilumos tiekėjui nenumato įstatymai, todėl bendrovė jų tiesiog neturi. VKEKK prašo pateikti dokumentus su skaičiavimais, kurių pagrindu „Vilniaus energija" 2012-2014 metais sudarė gamtinių dujų sutartis su AB „Lietuvos dujos".
„Deja, tačiau įstatymuose nenurodytų turėti ir todėl neegzistuojančių dokumentų pateikti neįmanoma. Esame ne kartą pateikę išsamius paaiškinimus, kaip skaičiavimai galėtų būti atliekami, jei juos numatytų teisės aktai", – sakė L. Samuolis.
Jo teigimu, bendrovė yra neįgyvendinusi dar vieno keisto komisijos reikalavimo, pakartotinai atsiųsto 2015 m. rugsėjo 9 dieną, kuriuo VKEKK reikalauja pateikti visas pirmines „Vilniaus energijos" dokumentų kopijas už 2012-2014 metus.
Pirminiams dokumentams priskiriamos visos bendrovės sąskaitos, išsiųstos klientams. Vien šių sąskaitų spausdinimas ant beveik 30 mln. lapų, sudarančių apie 150 tonų popieriaus, kainuotų apie 1 mln. eurų. Vienam žmogui perskaityti šią medžiagą darbo valandomis, jei 1 puslapio peržiūrai būtų skiriama 30 sekundžių laiko, užtruktų daugiau kaip 90 metų.
„Įdomu tai, kad komisijai paaiškinimus apie tai pateikėme raštu dar šių metų rugpjūčio 14 dieną, tačiau popierinių kopijų buvo reikalaujama ir toliau. Reikalavimo atgabenti daugiau kaip 6 sunkvežimius po 24 tonas popieriaus į komisijos patalpas iki šiol formaliai nesame įgyvendinę", – teigė L. Samuolis.
Nuo pat „Vilniaus energijos" veiklos pradžios sostinėje VKEKK pareigūnai reguliariai lankosi bendrovėje, visi vizitai yra registruojami, esant patikrinimams visuomet surašomi aktai. Įmonė Komisijai nuolat teikia visus reikalingus dokumentus, kuriuos privalo pateikti pagal įstatymus.
Daugiau informacijos:
Nerijus Mikalajūnas,
„Vilniaus energijos" atstovas spaudai,
+ 370 685 20513,
nerijus.mikalajunas@vilniausenergija.lt
Kitos naujienos

Aplinkos ministerija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pristato Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įdiegtus pakeitimus, kurie sudarys galimybę klientams patogiau ir paprasčiau naudotis sistemos paslaugomis.
Kėdainiuose gyvenanti pensininkė Vanda L. šildymui netaupo – į svečius dažnai užsuka anūkės po pamokų, o ir pačiai namuose smagiau, kai nereikia stirti ir daug prisirengti. Dviejų kambarių bute gyvenanti moteris juokauja, kad, sulaukus garbaus amžiaus,
šiluma kaulų tikrai nelaužo.
Ketvirtadienį vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje saulės energetikos sektoriaus aktualijoms aptarti, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasidžiaugė 2022 m. Europos Sajungoje įdiegta rekordine 41,4 GW saulės energijos galia ir pažymėjo, kad Lietuva taip pat neatsilieka – šiuo metu mūsų šalyje diegiami 2,5 GW atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumai.

Nuo 2023 m. vasario 1 d. nustatyta AB „Panevėžio energija“ vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 8,85 ct/kWh (be PVM). Įvertinus nustatytą šilumos kainą ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, karštas vanduo Panevėžio miesto gyventojams kainuos 6,78 euro už kubinį metrą (be PVM). Gyventojams teikiamai šilumai ir karštam vandeniui 9 % pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas yra kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.