Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimas spaudai „Šilumininkai prognozuoja beveik 40 proc. mažesnes sausio sąskaitas nei pernai“
2015-02-06
Šių metų sausio mėnesį vyravo neįprastai šilti orai. Nors vidutinė daugiametė sausio temperatūra yra 5,6 laipsniai šalčio, šį sausį temperatūra siekė tik apie 1 laipsnį šalčio. 2014-ųjų metų sausis pasižymėjo 6 laipsnių šalčio, gruodis – 2 laipsnių šalčio vidutine temperatūra.
„Šiltesni orai turėjo tiesioginės įtakos šilumos suvartojimui. Šiltas sausis lėmė apie 30 procentų mažesnį suvartojimą daugiabučiuose nei 2014-ųjų sausio mėnesį", – sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Prognozuojama, kad 60 kv. metrų ploto butų šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma šalies gyventojų, šių metų sausio mėnesį vidutiniškai suvartota apie 1140 kWh (19 kWh/1 kv. m.). Pernai šis rodiklis sudarė apie 1680 kWh (28 kWh/1 kv. m.).
LŠTA skaičiavimu, naujos statybos daugiabučiuose to paties ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 360 kWh (6 kWh/1 kv. m.), o senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose – apie 1800 kWh (30 ir daugiau kWh/1 kv. m.).
„Mažesnes sąskaitas lems ir vidutiniškai 8 procentais žemesnės nei prieš metus šilumos kainos", – sakė V. Stasiūnas.
Preliminariais duomenimis, šį sausį apšildyti 60 kv. metrų ploto butą tipiniame senos statybos nešiltintame daugiabutyje gamtines dujas vartojančių miestų gyventojams vidutiniškai kainavo apie 89 eurus (308 litus), biokuru šildomuose miestuose – apie 66 eurus (228 litus).
Prieš metus apšildyti tą patį plotą dujas vartojančių miestų gyventojams vidutiniškai kainavo apie 141 Eur (487 litų), biokuru šildomuose miestuose – apie 97 Eur (336 litų).
Mažiausiai šiluma kainuoja miestuose, kurie atsisakė gamtinių dujų ir vartoja žymiai pigesnį vietinį biokurą. 2015-ųjų sausį pigiausia šiluma buvo Utenoje – 4,91 euro ct/kWh (16,95 ct/kWh) su PVM.
Didžiausias šilumos tarifas Prienuose – 9,75 euro ct/kWh (33,66 ct/kWh) su PVM.
Sausį šilumos tarifas Vilniuje buvo 6,94 euro ct/kWh (23,96 lito ct/kWh, pernai – 26,54 ct/kWh) su PVM. Kaune šilumos kaina sudarė 7,16 euro ct/kWh (24,72 lito ct/kWh, pernai kauniečiai už šilumą mokėjo 28,13 ct/kWh) su PVM. Šiauliuose šiluma kainavo mažiausiai tarp didžiųjų miestų – 5,34 euro ct/kWh (18,44 lito ct/kWh, prieš metus tarifas siekė 25,14 ct/kWh) su PVM. Klaipėdoje šilumos tarifas sausį sudarė 6,68 euro ct/kWh (23,05 lito ct/kWh, pernai – 24,91 ct/kWh) su PVM. Panevėžio mieste tarifas siekė 6,59 euro ct/kWh (22,76 lito ct/kWh, pernai – 22,33 ct/kWh) su PVM.
Miestuose, kuriuose šilumos gamybai naudojamas biokuras, vidutinė šio šildymo sezono šilumos kaina sudaro apie 5,8 euro ct/kWh (20 ct/kWh) su PVM. Importuojamomis dujomis šildomi miestai už šilumą vidutiniškai moka net 7,8 euro ct/kWh (27 ct/kWh) su PVM.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimas spaudai "Šilumininkai prognozuoja beveik 40 proc. mažesnes sausio sąskaitas nei pernai".
Daugiau informacijos:
Nerijus Mikalajūnas,
LŠTA atstovas spaudai,
+370 685 20513,
nmikalajunas@dalkia.lt
Kitos naujienos
Kėdainiuose gyvenanti pensininkė Vanda L. šildymui netaupo – į svečius dažnai užsuka anūkės po pamokų, o ir pačiai namuose smagiau, kai nereikia stirti ir daug prisirengti. Dviejų kambarių bute gyvenanti moteris juokauja, kad, sulaukus garbaus amžiaus,
šiluma kaulų tikrai nelaužo.
2023
Sausio
26
Ketvirtadienį vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje saulės energetikos sektoriaus aktualijoms aptarti, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasidžiaugė 2022 m. Europos Sajungoje įdiegta rekordine 41,4 GW saulės energijos galia ir pažymėjo, kad Lietuva taip pat neatsilieka – šiuo metu mūsų šalyje diegiami 2,5 GW atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumai.