Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Valstybinės kainų ir energetikų kontrolės komisijos informacinis pranešimas „Iš kur atsiranda šilumos tiekėjų nuostoliai ir ar juos turi apmokėti vartotojai?”
Komisija, priimdama sprendimą dėl šilumos kainos dydžio, tikrina įmonės sąnaudas, spaudžia šilumos tiekėjus dirbti taupiai ir nepripažįsta nuostolių, kurie susidaro dėl neūkiškumo. Komisija renka iš šilumos tiekėjų duomenis, todėl kiekvieną mėnesį patikrinama už kiek ir kiek nupirko kuro, kiek jo buvo sudeginta ir kiek pagaminta šilumos. Kad ir kaip Komisija norėtų būti palankesnė vartotojui, tačiau negali būti neteisinga ir tiekėjo atžvilgiu. Todėl, jei duomenys rodo, kad skaičiuojant šilumos kainą manyta, jog gamtinės dujos (ar kitas kuras) kainuos apie 800 litų už tūkstantį kub. metrų, o realiai Lietuvoje jos buvo parduotos brangiau nei už 1100 litų, tai tą skirtumą Komisija leidžia įskaičiuoti į kainą. Šiuo atveju šilumos tiekėjo negalime apkaltinti neūkiškumu, nes gamtinių dujų, mazuto kainos sunkiai prognozuojamos ir priklauso nuo bendrų tendencijų pasaulio rinkoje. Tačiau nereiktų pamiršti, kad ši taisyklė galioja ir esant priešingai situacijai – kai į kainą yra įskaičiuojama aukštesnė kuro kaina, nei realiai tiekėjas mokėjo, sukauptos papildomos lėšos, nustatant kainas ateinančiam periodui, bus atimtos iš tiekėjų.
Visą pranešimo tekstą rasite čia:
Iš kur atsiranda šilumos tiekėjų nuostoliai ir ar juos turi apmokėti vartotojai?.doc (377.50 KB)
Kitos naujienos
Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą spartinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir į nacionalinę teisę perkelti Bendrijos taisykles, numatančias iki 2030 metų pasiekti bent 32 proc. energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
Anglies dioksido (CO2) surinkimas dar ganėtinai nauja tema Lietuvos pramonės įmonėms ir kitoms įstaigoms.
Po energetikos išteklių kainų rekordų 2022-aisiais, šiemet jos laikosi gerokai žemesniame lygmenyje. Vis dėlto atsipalaiduoti ne laikas, nes rinkos yra nestabilios, o ateities sandoriai anonsuoja, kad energetikos ištekliai vėl brangs.
Vakar, gegužės 31 d. pasibaigus kvietimui daugiabučiams atnaujinti, buvo gauta arti 500 paraiškų. Preliminariais skaičiavimais bendra investicijų suma siekia apie 440 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršija kvietimui numatytą 100 mln. eurų sumą, bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.