LŠTA pranešimas spaudai „Šilumos kaina Baltijos šalyse – didesnė nei Skandinavijoje“

2008-09-16

„Skandinavijos šalys, net 62 proc. šilumos energijos pagaminančios naudojant biokurą, komunalines atliekas ir kitą vietinį kurą, praktiškai nepajuto nesuvaldomo dujų kainų kilimo įtakos šilumos kainai", – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Anot jo, mažinti išlaidas šildymui skandinavams leidžia ir renovuoti, efektyviai šilumą vartojantys, namai. Nors Skandinavijos šalys yra geografiškai šiauriau nei Lietuva, šiose šalyse suvartojama net tris kartus mažiau šilumos energijos.

Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms gamtinės dujos su transportavimo mokesčiu 2005-aisiais kainavo 351 Lt/tūkst. m3, o jau šių metų rugpjūtį – 1434 Lt/tūkst. m3. Ko pasėkoje šilumos kainos šalies gyventojams vien per paskutinius metus išaugo virš 40 procentų – nuo 15,9 ct/kWh praėjusią žiemą iki 23 ct/kWh artėjantį šildymo sezoną.

LŠTA jau trečius metus ragina atsakingas institucijas imtis pagrindinių šalies šilumos ūkio problemų sprendimo – priklausomybės nuo brangstančių dujų mažinimo ir pasenusių daugiabučių renovacijos. „Lietuvai pasiekus energetinės bedugnės kraštą, reikalaujame valstybės pareigūnų imtis skubių veiksmų ir šilumos energijos taupymą paskelbti nacionaliniu prioritetu", – sakė V. Stasiūnas.

Jo teigimu, Lietuvai būtina skubiai plėsti alternatyvaus gamtinėms dujoms biokuro rinką, didinti kogeneracinių jėgainių skaičių ir pradėti naudoti komunalines atliekas šilumos energijos gamyboje. „Lietuva turi milžinišką nenaudojamo biokuro potencialą, kurį būtina pritaikyti šilumos gamybai ir sumažinti gamtinių dujų vartojimą", – sakė V. Stasiūnas.

Lietuvoje net 77,6 proc. šilumos pagaminama naudojant brangstančias gamtines dujas. LŠTA skaičiavimu, į biokuro katilines investavus 1 mlrd. litų, gamtinių dujų suvartojimas šilumos gamybai sumažėtų nuo 77,6 iki 28 procentų. Ši investicija Lietuvos šilumos ūkiui leistų per metus sutaupyti apie 360 mln. litų ir atsipirktų mažiau nei per 3 metus.

V Stasiūno teigimu, iš Lietuvoje per metus sukaupiamų 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų jas kūrenant galima būtų pagaminti apie 30 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos. „Deja, ES direktyvose numatytos komunalinių atliekų deginimo gamyklų statybos Lietuvoje dirbtinai stabdomos biurokratinėmis kliūtimis", – sakė V. Stasiūnas.

Jo teigimu, brangstant kurui, Lietuva nebegali sau leisti švaistyti šilumą – būtina nedelsiant imtis neekonomiškai šilumą vartojančių daugiabučių namų renovacijos. LŠTA skaičiavimu, visų pasenusių Lietuvos daugiabučių renovacijai reikia apie 28 mlrd. litų. Renovacija leistų per metus sutaupyti apie 1,4 mlrd. litų, kurie šiuo metu paleidžiami vėjais.

„Keliasdešimt milijonų litų, kuriais renovacijos problemą esą bando spręsti Vyriausybė yra lašas jūroje. Namų atnaujinimą būtina vykdyti valstybiniu mastu – kitos išeities neturime", – teigė V. Stasiūnas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje iš dalies renovuota vos 700 daugiabučių namų. Tai sudaro vos 2 proc. iš 45 tūkst. daugiabučių, kuriuose gyvena didžioji dalis šalies gyventojų. Kompleksiškai renovuotų daugiabučių skaičius tesiekia 20-30.

Kitos naujienos