Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA pranešimas spaudai „Šilumos kaina Baltijos šalyse – didesnė nei Skandinavijoje”
„Skandinavijos šalys, net 62 proc. šilumos energijos pagaminančios naudojant biokurą, komunalines atliekas ir kitą vietinį kurą, praktiškai nepajuto nesuvaldomo dujų kainų kilimo įtakos šilumos kainai", – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot jo, mažinti išlaidas šildymui skandinavams leidžia ir renovuoti, efektyviai šilumą vartojantys, namai. Nors Skandinavijos šalys yra geografiškai šiauriau nei Lietuva, šiose šalyse suvartojama net tris kartus mažiau šilumos energijos.
Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms gamtinės dujos su transportavimo mokesčiu 2005-aisiais kainavo 351 Lt/tūkst. m3, o jau šių metų rugpjūtį – 1434 Lt/tūkst. m3. Ko pasėkoje šilumos kainos šalies gyventojams vien per paskutinius metus išaugo virš 40 procentų – nuo 15,9 ct/kWh praėjusią žiemą iki 23 ct/kWh artėjantį šildymo sezoną.
LŠTA jau trečius metus ragina atsakingas institucijas imtis pagrindinių šalies šilumos ūkio problemų sprendimo – priklausomybės nuo brangstančių dujų mažinimo ir pasenusių daugiabučių renovacijos. „Lietuvai pasiekus energetinės bedugnės kraštą, reikalaujame valstybės pareigūnų imtis skubių veiksmų ir šilumos energijos taupymą paskelbti nacionaliniu prioritetu", – sakė V. Stasiūnas.
Jo teigimu, Lietuvai būtina skubiai plėsti alternatyvaus gamtinėms dujoms biokuro rinką, didinti kogeneracinių jėgainių skaičių ir pradėti naudoti komunalines atliekas šilumos energijos gamyboje. „Lietuva turi milžinišką nenaudojamo biokuro potencialą, kurį būtina pritaikyti šilumos gamybai ir sumažinti gamtinių dujų vartojimą", – sakė V. Stasiūnas.
Lietuvoje net 77,6 proc. šilumos pagaminama naudojant brangstančias gamtines dujas. LŠTA skaičiavimu, į biokuro katilines investavus 1 mlrd. litų, gamtinių dujų suvartojimas šilumos gamybai sumažėtų nuo 77,6 iki 28 procentų. Ši investicija Lietuvos šilumos ūkiui leistų per metus sutaupyti apie 360 mln. litų ir atsipirktų mažiau nei per 3 metus.
V Stasiūno teigimu, iš Lietuvoje per metus sukaupiamų 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų jas kūrenant galima būtų pagaminti apie 30 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos. „Deja, ES direktyvose numatytos komunalinių atliekų deginimo gamyklų statybos Lietuvoje dirbtinai stabdomos biurokratinėmis kliūtimis", – sakė V. Stasiūnas.
Jo teigimu, brangstant kurui, Lietuva nebegali sau leisti švaistyti šilumą – būtina nedelsiant imtis neekonomiškai šilumą vartojančių daugiabučių namų renovacijos. LŠTA skaičiavimu, visų pasenusių Lietuvos daugiabučių renovacijai reikia apie 28 mlrd. litų. Renovacija leistų per metus sutaupyti apie 1,4 mlrd. litų, kurie šiuo metu paleidžiami vėjais.
„Keliasdešimt milijonų litų, kuriais renovacijos problemą esą bando spręsti Vyriausybė yra lašas jūroje. Namų atnaujinimą būtina vykdyti valstybiniu mastu – kitos išeities neturime", – teigė V. Stasiūnas.
Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje iš dalies renovuota vos 700 daugiabučių namų. Tai sudaro vos 2 proc. iš 45 tūkst. daugiabučių, kuriuose gyvena didžioji dalis šalies gyventojų. Kompleksiškai renovuotų daugiabučių skaičius tesiekia 20-30.
Kitos naujienos

Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos pateiktiems siūlymams dėl veiklos organizavimo susiklosčius ekstremaliai energetikos padėčiai.

Aplinkos ministras patvirtino atnaujintą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, kuriuo detalizuojama poveikio aplinkai vertinimo proceso eiga ir visuomenės dalyvavimo šiame procese reikalavimai.

Nuo šiol nepriklausomas mokslines konsultacijas nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos formavimo, vertinimo ir įgyvendinimo klausimais Aplinkos ministerijai teiks Nacionalinis klimato kaitos komitetas. Komiteto pirmininku išrinktas dr. Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius.