Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Lietuvos šilumos ūkis – esama padėtis ir kliūtys vystymuisi (atnaujinta informacija 2008-10-14 d.)
Jau dabar aišku, kad artėjantis šildymo sezonas gerokai padidins gyventojų išlaidas būsto šildymui. To priežastis – brangstančios iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos, kurios kaina šilumos tiekimo įmonėms kilo nuo 351 Lt/tūkst. m3 (2005 m.) iki 1434 Lt/tūkst.m3 (2008 m. rugpjūčio mėn). Ko pasėkoje šilumos kainos vartotojams Lietuvoje vien per paskutinius metus išaugo virš 40 proc: nuo 15,9 ct/kWh (2007/2008 m. šildymo sezonui) iki 23 ct/kWh (2008/2009 m. šildymo sezonui). Savalaikiai LŠTA kreipimaisi į valdžios institucijas paspartinti perėjimą prie vietinio dvigubai pigesnio kuro ir daugiabučių namų šiltinimo kol kas liko neišgirsti.
Tuo tarpu ES valstybės (Švedija, Danija, Olandija, Vokietija ir kt.) naudojančios centralizuotam šilumos tiekimui biokurą, komunalines atliekas ir kt. vietinį kurą praktiškai nepajuto nesuvaldomo dujų kainos kilimo įtakos šilumos kainai.
LŠTA pateikia informaciją apie šilumos ūkio sektoriaus esamą padėtį ir galimus problemų sprendimo kelius.
Lietuvos šilumos ūkis: esama padėtis ir kliūtys vystymuisi (lietuvių kalba) (15.87 MB)
Lithuanian district heating: present situation and barriers for developing (anglų kalba) (3.30 MB)
Kitos naujienos
Finansų ministerija kartu su Energetikos ministerija ir Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pristatė beveik 800 mln. eurų vertės rekordinę paramą, skirtą gyventojų, verslo ir viešojo sektoriaus energetiniam savarankiškumui ir efektyvumui didinti.
Seime energetikos ministro buvo pristatyta naujai parengta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija. Ministras vardijo Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus iki 2050 m., infrastruktūros plėtros perspektyvas ir investicijų poreikį ir t.t.
Užuot renovavus senus daugiabučius, Aplinkos ministerija siūlo juos griauti. Kodėl, jų manymu, toks sprendimas yra geresnis? Ar artėja daugiabučių griovimo vajus? Apie tai buvo kalbama LNK žiniose.
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir energijos gamybos bei naudojimo situacija skirtingose šalies savivaldybėse yra nevienoda. Vienas gerųjų pavyzdžių – Šilutės rajono savivaldybė, kurioje atsinaujinančios energijos dalis bendrose energijos sąnaudose jau sudaro 90,5 proc., o užsibrėžtas tikslas – kad šis rodiklis iki 2030 m. pasiektų 95 proc.