Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Mažesnėms šildymo išlaidoms ir patogesniam susisiekimui regionuose – 884 mln. eurų investicijų
LR aplinkos ministerijos pranešimas, 2026 m. rugsėjo 30 d.
Rugsėjo 30 d. Vilniuje Europos Komisijos (EK) vykdomoji pirmininkės pavaduotoja Roxana Mînzatu ir aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pasirašė Socialinio klimato fondo sutartį tarp Lietuvos ir Europos Komisijos. Pagal Lietuvos socialinio klimato planą iki 2032 m. pabaigos numatyta investuoti apie 884 mln. eurų į būsto renovaciją, švaresnį transportą, energijos efektyvumo didinimą ir mažesnes šildymo sąskaitas. „Lietuvos socialiniam klimato planui skiriama 663 mln. eurų ES parama padės pažeidžiamiems gyventojams mažiau mokėti už būsto šildymą ir lengviau nuvykti į darbą, mokyklą ar pas gydytoją. Būtent tokia Socialinio klimato fondo paskirtis – užtikrinti, kad žaliosios pertvarkos naudą pajustų ir mažiausiai lėšų turintys žmonės, nesvarbu, kur jie gyvena“, – sakė už socialines teises, įgūdžius, kokybiškas darbo vietas ir parengtį atsakinga Europos Komisijos vykdomoji pirmininkės pavaduotoja Roxana Mînzatu.
Apie 663 mln. eurų plano investicijų sudarys ES Socialinio klimato fondo lėšos, dar apie 221 mln. eurų – Lietuvos įnašas. Fondas skirtas padėti pažeidžiamiems namų ūkiams ir labai mažoms įmonėms. „Svarbiausia ne pati 884 mln. eurų suma, o tai, ką šios investicijos pakeis žmonių gyvenime. Norime, kad jos kuo greičiau pasiektų Lietuvos regionus ir virstų šiltesniais, energiškai efektyvesniais namais, mažesnėmis sąskaitomis, geresnėmis galimybėmis pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigą. Būtent tokį rezultatą ir norime pasiekti įgyvendindami Socialinio klimato planą“, – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
Būsto atnaujinimo parama numatyta visoje Lietuvoje. Kompleksinei ir dalinei daugiabučių, vienbučių bei dvibučių namų renovacijai planuojama skirti daugiau kaip 372 mln. eurų. Pažeidžiamiems namų ūkiams, priklausomai nuo priemonės ir šildymui naudojamo kuro, numatyta padengti 50–85 proc. energinį efektyvumą didinančių darbų išlaidų.
Bus remiamas pastatų šiltinimas, langų keitimas, šildymo sistemų atnaujinimas ir kiti energiją taupantys darbai. Apšiltinti pastatai geriau išlaiko šilumą, todėl patogiai vidaus temperatūrai palaikyti reikia mažiau energijos. Plane taip pat numatyta plėsti socialinio būsto fondą – statyti arba įsigyti A++ energinio naudingumo klasės būstus.
Transporto priemonėms ir paslaugoms bei infrastruktūrai numatyta 440 mln. eurų. Bus finansuojamas autobusų, elektromobilių ir dviračių įsigijimas, elektromobilių įkrovimo prieigų ir dviračių takų įrengimas.
Regionuose, kur viešojo transporto pasiūla ribota, numatyta plėtoti pagal gyventojų poreikį užsakomas vežimo paslaugas. Siekiama, kad pažeidžiami gyventojai galėtų lengviau pasiekti gydymo, švietimo ir kitas būtinas paslaugas teikiančias įstaigas.
Pasinaudoti parama gyventojams padės energijos taupymo konsultacijų centrai, kuriuose bus teikiamos individualios konsultacijos ir praktinė pagalba rengiant paraiškas bei įgyvendinant projektus.
Daugelį plano priemonių numatoma pradėti įgyvendinti 2027 m. Už jų įgyvendinimą atsakingos Aplinkos, Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Aplinkos projektų valdymo agentūra. Europos Komisija Lietuvos Socialinį klimato planą patvirtino 2026 m. birželio 5 d. Lietuva tapo antrąja ES valstybe, kurios planui pritarta.
Kitos naujienos
2026 birželio 1d. įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kurie sudaro sąlygas daugiau mažas pajamas gaunančių asmenų gauti kompensacijas už šildymą.
Nuo 2026 m. spalio 1 d. įsigalioja Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, susiję su daugiabučių namų šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų atitiktimi nustatytiems reikalavimams.
Spalio 1 d. Lietuvoje oficialiai prasideda šildymo sezonas. Iki šios dienos šilumos tiekėjai turi būti pasiruošę pradėti tiekti šilumą, jei orai staiga atvėstų. Nauja tvarka leis šilumą pradėti tiekti tada, kai jos reikia, nelaukiant atskiro savivaldybės sprendimo.
Šių metų spalio mėn. šilumos kaina Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke bus 7,24 ct/kWh (be PVM), tai yra mažesnė nei 2025 m. spalį, kai siekė 7,25 ct/kWh (be PVM). Taip pat 2 proc. mažėja ir karšto vandens kaina. Žemesnes kainas lėmė efektyvesnė bendrovės veikla, reikšmingai atnaujinta šilumos gamybos ir tiekimo infrastruktūra bei augantis šilumos vartotojų skaičius.