Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA pranešimas: kompensacijas už šildymą galės gauti daugiau mažas pajamas gaunančių šilumos vartotojų
2026 birželio 1d. įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kurie sudaro sąlygas daugiau mažas pajamas gaunančių asmenų gauti kompensacijas už šildymą.
Nauji pokyčiai:
- Dirbantiems asmenims nebetaikomas reikalavimas dirbti ne mažiau kaip du trečdalius maksimalaus darbo laiko, todėl ne visą darbo dieną dirbantiems žmonėms nebus reikalavimo registruotis Užimtumo tarnyboje vien tam, kad galėtų gauti paramą.
- Padidinta piniginių lėšų, turimų bankuose ir kitose kredito įstaigose, vertinimo riba, kai turimos lėšos laikytinos turtu, ne nuo 580 Eur, o nuo 10 valstybės remiamų pajamų dydžių (VRP ) vienam gyvenančiam asmeniui ir dvigubai padidintas piniginių lėšų normatyvas, naudojamas apskaičiuojant bendrą asmens arba šeimos turto normatyvą, todėl turimos santaupos dažniau nebus kliūtis skirti kompensaciją. Vienam gyvenančiam asmeniui normatyvas padidintas nuo 15 iki 30 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių. Šeimoje pirmam pilnamečiam jos nariui taip pat taikoma 30 VRP, kitam pilnamečiam – 20 VRP, o kiekvienam vaikui – 10 VRP riba. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai taikomas piniginių lėšų normatyvas padidėjo dvigubai – nuo 8 155 iki 16 310 eurų. Kompensacijos skiriamos, jeigu turto vertė neviršija turto vertės normatyvo.
- Jeigu vaiko tėvystė nenustatyta arba nėra priteistas išlaikymas, vienas vaiką auginantis tėvas 12 mėnesių nuo kreipimosi galės gauti visai šeimai skiriamą socialinę pašalpą ir kompensacijas. Iki pakeitimų socialinė pašalpa tokiais atvejais buvo skiriama tik vaikams, o kompensacijos nebuvo teikiamos arba galėjo būti skiriamos išimties tvarka.
- Palankesnės sąlygos nustatytos šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Vertinant šeimos pajamas neįskaičiuojama šalpos negalios pensija, mokama vaikams ir pagal bendrojo ugdymo programą besimokantiems asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ar daugiau darbingumo.
- Įtrauktas naujas būsto ploto normatyvas vieno ir (arba) dviejų butų namams – 90 m2 naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui. Daugiabučiams namas ploto normatyvas išliko toks pats: 60 m2 vienam asmeniui ir po 15 m2 kiekvienam kitam.
Skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją dabar kaip ir anksčiau vertinamos žmogaus arba šeimos pajamos, nuosavybės teise turimas turtas ir šildymui bei vandeniui tenkanti išlaidų dalis. Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2026 m. 2 VRP – 466 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2026 m. 3 VRP – 699 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 466 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 699 Eur.
Skaičiuojant vidutines mėnesio pajamas vaiko pinigai neįtraukiami. Taip pat neįskaičiuojama dalis darbo užmokesčio ir pajamų, gautų dirbant pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą. Atsižvelgiant į šeimos sudėtį ir vaikų skaičių, nevertinama nuo 20 iki 40 proc. šių pajamų. Tokia pati išimtis taikoma daliai nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo, išeitinių ir ilgalaikio darbo išmokų. Dėl to kompensacija apskaičiuojama nuo mažesnės negu faktiškai gaunama pajamų sumos
Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą. Kompensacijos teikiamos ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems žmonėms, bet ir būsto nuomininkams.
Kreipiantis dėl kompensacijos elektroniniu būdu www.spis.lt ar fiziškai atvykus į savivaldybę, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt. Gyventojams dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų užtenka kreiptis vieną kartą – kompensacija skiriama iškart visam šildymo sezonui, jei kreipiamasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu
Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
- kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;
- kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.
Vienas VRP dydis lygus 233 Eur
Daugiau informacijos ČIA
Visas pranešimas ČIA.
Kitos naujienos
Rugsėjo 30 d. Vilniuje Europos Komisijos (EK) vykdomoji pirmininkės pavaduotoja Roxana Mînzatu ir aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pasirašė Socialinio klimato fondo sutartį tarp Lietuvos ir Europos Komisijos.
Nuo 2026 m. spalio 1 d. įsigalioja Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, susiję su daugiabučių namų šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų atitiktimi nustatytiems reikalavimams.
Spalio 1 d. Lietuvoje oficialiai prasideda šildymo sezonas. Iki šios dienos šilumos tiekėjai turi būti pasiruošę pradėti tiekti šilumą, jei orai staiga atvėstų. Nauja tvarka leis šilumą pradėti tiekti tada, kai jos reikia, nelaukiant atskiro savivaldybės sprendimo.
Šių metų spalio mėn. šilumos kaina Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke bus 7,24 ct/kWh (be PVM), tai yra mažesnė nei 2025 m. spalį, kai siekė 7,25 ct/kWh (be PVM). Taip pat 2 proc. mažėja ir karšto vandens kaina. Žemesnes kainas lėmė efektyvesnė bendrovės veikla, reikšmingai atnaujinta šilumos gamybos ir tiekimo infrastruktūra bei augantis šilumos vartotojų skaičius.