Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA videofilmas apie Lietuvoje taikomas CŠT vamzdynų patikimumo ir ilgaamžiškumo priemonės bei technologijas

Šiuo metu bendras Lietuvos CŠT trasų ilgis siekia beveik 2900 km, o didžioji dalis nutiesta sovietiniu laikotarpiu 1960-1990 metais, kai miestai buvo statomi planingai ir centralizuotas šilumos bei karšto vandens tiekimas buvo naudojamas net mažiausiuose miesteliuose. Tuo metu CŠT tinklų plėtra atitiko sparčią daugiaaukščių pastatų statybą.
Reikšmingi naujų vamzdynų įrengimo ir pakeitimo darbai prasidėjo tik po 2004 metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir atsirado galimybės pasinaudoti skiriama parama energetinės infrastruktūros atnaujinimui. Todėl Lietuvoje rekonstruojamų šilumos tinklų amžius dažniausiai siekia 30-60 metų.
Šiuo metu skirtinguose Lietuvos miestuose atnaujinta nuo 35 iki 90 proc. vamzdynų, keičiant į šiuolaikinius išanksto izoliuotus bekanalius vamzdžius, optimizuojamos trasų konfigūracijos bei temperatūriniai režimai. Tai leido šilumos perdavimo nuostolius sumažinti dvigubai iki vidutiniškai 14,8 proc.
Lietuvoje šilumos tinklų būklė tikrinama atliekant hidraulinius bandymus, tai atlikti įpareigoja galiojantys normatyviniai teisės aktai. Šildymo sezono metu būna dideli lauko temperatūrų svyravimai, dėl to dažnai mažinama ar didinama tinklo vandens temperatūrą. Į tai jautriai reaguoja vamzdžių metalas. Padidėja tikimybė, kad vamzdis trūks, ir įvyks avarija. Ypač tai aktualu seniems vamzdynams, kurių normatyvinis eksploatavimo laikas pasibaigęs.
Pastaruoju metu pradedama diskutuoti, ar Lietuva jau yra pasiekusi tokį techninį-ekonominį lygį, kad neatlikdami hidraulinių bandymų, užtikrintume stabilų šilumos tiekimą ištisus metus. Pažymėtina, jog daugumoje Europos šalių hidrauliniai bandymai nešildymo sezono metu nėra privalomi.
Išsamiau apie Lietuvoje taikomas CŠT vamzdynų patikimumo ir ilgaamžiškumo priemonės bei technologijas, galite pamatyti LŠTA užsakymu sukurtame videofilme, kuriame savo patirtimi dalinasi Vilniaus ir Kauno miestuose veikiančių šilumos tiekimo bendrovių specialistai.
Videofilmas sukurtas, įgyvendinant tarptautinį BSAM projektą (finansuojamą iš 2014-2020 m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšų)

Daugiau informacijos rasite š.m. rugsėjo 8 d. vykusiame tarptautiniame seminare „Išmanusis CŠT infrastruktūros valdymas”
Kitos naujienos
Kovo mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 7,81 ct/kWh (be PVM) – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Didžiausia darbo užmokesčio mediana valstybės valdomose įmonėse sausį – skrydžių valdymo bendrovėje „Oro navigacija“.