Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2023 m. rugsėjo 21 d.

Kada įjungti šildymą daugiabutyje – gali nuspręsti patys gyventojai. Tam reikia surinkti daugumos balsus (50 proc. + 1 gyv.) ir apie tokį sprendimą pastato valdytojas turi pranešti šilumos tiekėjui. Šis, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, duoda leidimą pastato valdytojui arba šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui įjungti šildymo sistemą, jeigu tam nėra svarbių kliūčių. Tą reikėtų daryti, kad gyvenamose patalpose būtų šilčiau iki kol šildymo sezoną paskelbs savivaldybė. Tiesa, pradėjus šildytis anksčiau nei paskelbia savivaldybė, iki jo pradžios nepasiturintiems ir mažas pajamas gaunantiems gyventojams neskaičiuojamos kompensacijos už šildymą. Iš kitos pusės, kol lauke teigiama temperatūra, šilumos suvartojama mažai ir tie keli eurai už tas dienas nesudaro didelių išlaidų, tačiau sukuria jaukumą ir sveiką aplinką namuose.    

Savivaldybės turi teisę pradėti šildyti pastatus savo nuožiūra, tačiau taip pat privalo užtikrinti sanitarines higienos sąlygas centralizuotai šildomuose gyvenamuose būstuose. Pažymėtina, kad apie  20 % Lietuvos daugiabučių jau turi individualų šildymo reguliavimą kiekviename bute, o didžioji dauguma daugiabučių aprūpinti automatiniais šilumos punktais. Tokie įrenginiai matuoja lauko temperatūrą ir atitinkamai reguliuoja šildymą. Taip išvengiama pastatų perkaitinimo ir taupiai naudojama šilumos energija. Taigi, kol lauke oras dar nėra labai šaltas, šilumos naudojama mažai, o taupyti gyventojų gerovės ir sveikatos sąskaita nėra geriausias sprendimas.       

Kokybišką ir taupų šildymą kiekviename daugiabutyje užtikrintų moderni, subalansuota ir automatiškai šildymą reguliuojanti sistema. Tačiau, jeigu  iki šiol nei „mažoji“, nei „didžioji“ renovacijos nepadarytos, belieka tikėtis, kad atsakingi asmenys ar įmonės bent jau tinkamai paruoš daugiabutį šildymo sistemai. Siekiant užtikrinti kokybišką ir saugų šilumos punkto bei sistemos eksploatavimą, prieš pradedant šildymo sezoną namas turi būti patikrintas ir paruoštas šildymui. Patikrinimo metu įsitikinama ar šildymo sistema tvarkinga, jeigu reikia atliekami reikiami remontai, profilaktikos darbai ir pan. Namo paruošimas šildymo sezonui patvirtinamas dokumentu „Pastato parengties šildymo sezonui aktas“. Šis dokumentas galioja tik vieną šildymo sezoną, jam pasibaigus ir prieš prasidedant naujam, dokumentas ruošiamas iš naujo. Darbai turi būti atliekami ir dokumentas pasirašomas ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 15 dienos.

Dokumento kopija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikiama šilumos tiekėjui. Nesant minėto dokumento – šildymo sezoną tokiame pastate pradėti draudžiama. Šių ir panašių reikalavimų pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę atsakingam fiziniam ar juridiniam asmeniui (prižiūrėtojui, administratoriui ar kitam atsakingam asmeniui) pagal administracinių nusižengimų kodekso 325 ir 326 str. nuo 30 iki 450 Eur. Gyventojai  dėl netinkamo šildymo sistemų eksploatavimo ir (ar) parengimo šildymo sezonui, gali kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. Ši gavusi skundą gali atlikti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimą dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ir nubausti savo pareigų neatlikusius asmenis ar įmones.

Siekiant kokybiško šildymo gyvenamosiose patalpose, pradėjus pastato šildymą arba atnaujinus jį po remonto daugiabučių namų viršutinių aukštų gyventojai turi nuorinti šildymo sistemą, atsukdami nuorinimo ventilius, kurie įrengti prie atitinkamo šilumos įrenginio (radiatoriaus), arba leisti tai atlikti šildymo sistemų prižiūrėtojui. Šildymo sistemų prižiūrėtojai pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinį šilumos sunaudojimą šildymui, karšto vandens ruošimui ir jo cirkuliavimui (temperatūros palaikymui). Šie duomenys turi būti analizuojami ir teikiamos rekomendacijos pastato valdytojui ir gyventojams dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo. Jeigu gyventojai tokios informacijos nesulaukia, tai reiškia, pastato prižiūrėtojai savo pareigų tinkamai neatlieka.   

Vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos privalo atitikti privalomuosius reikalavimus. Sistemos, neatitinkančios daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų, turi būti pertvarkytos pagal šilumos tiekėjo išduotas technines sąlygas iki 2026 m. liepos 1 d. Privalomieji reikalavimai apima: sistemų atitiktį teisės aktams ar projektinei dokumentacijai, šilumos punktų reguliavimą pagal lauko oro temperatūros pokyčius, karšto vandens ir šilumos apskaitą ir tolygų šildymą patalpose. Daugiabučių pastatų bendrosios nuosavybės valdytojų veiklą ir pastangas siekiant užtikrinti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomuosius reikalavimus, kontroliuoja savivaldybių institucijos.

Kadangi daugiabučių gyventojai turi teisę pasirinkti bendrosios nuosavybės valdytoją, lygiai taip jie turi teisę reikalauti ir kokybiško pareigų atlikimo. Nepateisinus lūkesčių tiek pastato valdytojas, tiek vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojas gali būti pakeistas kitu. Tam ir buvo įvesta konkurencija pastatų priežiūros ir valdymo srityje.