LŠTA pranešimas, 2026 m. kovo 3 d.

Vasario 26 d. Vilniuje, Grand Resort viešbutyje įvyko ES Erasmus+ programos projekto SHERLOCK  seminaras „Centralizuoto šilumos tiekimo aktualijos ir tolimesnio vystymosi perspektyvos”. Beveik 70 dalyvių – valdžios įstaigų, šilumos tiekimo įmonių ir kitų organizacijų atstovai – susirinko apžvelgti esamą ir prognozuojamą šilumos ūkio būklę, aptarti aktualiausius sektoriaus klausimus, siūlomas ateities gaires.

Renginio pradžioje LŠTA specialistė Ramunė Gurklienė pristatėES „Erasmus+“ projektą SHERLOCK, skirtą stiprinti energetikos ir finansų srities specialistų kompetencijas pastatų energinio efektyvumo srityje. Projektas reaguoja į ES siekius iki 2050 metų sumažinti CO₂ emisijas pastatų sektoriuje ir parengė naujus gebėjimų stiprinimo nuotolinius mokymus, reikalingus technologinei, finansinei ir tvarumo transformacijai. Buvo pristatytas įsteigtas Europos žinių centrų tinklas bei 15 temų mikrokredencialų kursai, integruoti į trys mokymo programos — dvi „MicroMaster“ programos (energetikams ir finansų specialistams) bei trumpas profesinio rengimo (VET) kursas. Visos programos parengtos bendradarbiaujant su ekspertais ir studentais iš 7 ES šalių, analizuojant sektoriaus poreikius, įgūdžių spragas ir kliūtis renovacijos rinkoje. Šiuo metu programos prieinamos SHERLOCK švietimo platformoje BoostMySkills – visi besidomintys pastatų renovacija kviečiami prisijungti.

Energetikos viceministrė Edita Gudauskienė apžvelgė artimiausius darbus CŠT sektoriaus vystyme – tiek teisėkūroje, tiek planuojant finansinę paramą šilumos tiekimo įmonėms. Numatomi pokyčiai gerinant šildymo kokybę Lietuvos daugiabučiuose. Bus siekiama galutinai modernizuoti senuosius šilumos punktus ir įgyvendinti kitus privalomuosius reikalavimus daugiabučiuose, kad šildymas visur būtų prieinamas šaltuoju laikotarpiu, o žmonės galėtų gyventi higieniškai ir taupiai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovė Gintarė Burbienė papildė, kad ši agentūra planuoja sukurti atskirą paramos priemonę šilumos punktų modernizavimui daugiabučiuose, o kompleksinės renovacijos programą papildyti paetapiniais sprendimais.      

Viceministrė pakomentavo situaciją ir atsakė į klausimus dėl valstybės paramos katilų keitimui mažosiose šilumos tiekimo įmonėse. Planuojama, kad kvietimas šiai paramos priemonei (subsidija virš 14 mln. EUR) bus skelbiamas jau kovo mėn. (APVA) administruos šios paramos skyrimą konkurso būdu, prioritetą teikiant šilumos tiekimo įmonėms, kuriose yra aukščiausia šilumos kaina ir kurios dar naudoja iškastinį kurą. Papildomų konkursinių balų suteiks keičiamų susidėvėjusių katilų amžius ir šilumos tiekimo įmonės dydis.

Viceministrė Edita Gudauskienė atkreipė dėmesį, kad miestų infrastuktūrai ir patiems šilumos vartotojams būtų naudinga CŠT sistemų plėtra ir didesnis šilumos vartotojų skaičius, kuris sumažintų pastoviąsias sąnaudas, tenkančias atskiram vartotojui. Nors atskiruose miestuose yra gerų pavyzdžių, tačiau tam daugiau pastangų ir dėmesio turėtų skirti tiek savivaldybės, tiek ir patys šilumos tiekėjai. Energetikos ministerija žada ieškoti priemonių, paskatinančių CŠT paslaugų patrauklumą ir prieinamumą.

Daug dėmesio Energetikos ministerija žada skirti ir platesniam perteklinės pigios elektros panaudojimui šilumos gamyboje, tačiau šioje srityje būtina detalesnė analizė ir skatinimo priemonių suformavimas.

LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius apžvelgė įvairias aplinkybes, kurios padeda ar trukdo spartesniam CŠT sektoriaus vystymui. Buvo palyginti modernių CŠT sistemų sprendimai, būdingi Vakarų Europos šalims, ir situacija Lietuvos šilumos ūkyje. Vis dar stipriai skiriasi pastatų šildymo kokybė ir šildymo prieinamumas, procesų skaitmenizavimas ir automatizavimas. Pernelyg biurokratinis šildymo reglamentavimas, politizuotas šilumos tiekimo įmonių valdymas, vyraujantis nepasitikėjimas tarp šilumos ūkio dalyvių, perdėtas reguliavimas ir smulkmeniška kontrolė neskatina iniciatyvumo. Iš kitos pusės, CŠT sistemos didžiuosiuose miestuose tampa vis sudėtingesnės, jose veikia skirtingų interesų subjektai, atsiranda naujos technologijos ir sprendimai, kurie nepatenka į biurokratinio reguliavimo praktiką, skiriasi šilumos supirkimo prioritetai ir kiti aspektai. Tačiau visai šiai įvairovei nuo mažiausios iki didžiausios CŠT sistemos taikomi tie patys reguliavimo ir kainodaros metodai, kurių jau senai atsisakė Vakarų Europos šalys. O tai tampa kliūtimi pažangos kelyje. Jeigu jau išsemtas biokuro naudojimo potencialas, jeigu norima šiuolaikinių skaitmeninių sprendimų, panaudoti aplinkos ir liekamąją šilumą, siekti energetikos sektorių integracijos ir CŠT paslaugų patrauklumo, būtina keisti ne tik įrangą, bet ir globalų požiūrį į miestų energetinės infrastruktūros vystymą.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas aptarė sektoriaus reguliavimo aktualijas, daugiausia dėmesio skiriant įmonių finansinių rezultatų vertinimo skirtumams ir pajamų reguliavimo principams. CŠT įmonių reguliuojamos veiklos rezultatai pastaraisiais metais pastebimai gerėjo, o  2025 m. preliminarūs rezultatai rodo dar didesnį augimą. Pranešėjas atkreipė dėmesį į skirtingas rezultatų matymą: jeigu reguliuotojas vertina tik reguliuojamą veiklą, taiko korekcijas ir analizuoja nepaskirstomas sąnaudas, tai įmonių finansininkai mato bendrą veiklos rezultatą, įtraukdami nereguliuojamą veiklą ir kitus finansinius srautus. Dėl šių metodologijų atsiranda skirtingos išvados apie finansinę įmonių būklę. Taip pat priminė, kad pajamų lygio reguliavimas buvo įvestas siekiant sumažinti neatitikimus tarp faktinių pajamų ir sąnaudų. Pajamų lygis nenaudojamas korekcijoms dėl nepadengtų kuro sąnaudų (išskyrus piko poreikio atvejus) ir nesurinktų pajamų dėl kasmėnesinių kainų taikymo. M. Taparauskas aktyviai diskutavo su reguliuojamų įmonių atstovais įvairiais kainodaros klausimais, atsakė į rūpimus klausimus.

Baltpool prekybos vadovas Vaidotas Jonutis  pasidalino informacija ir įžvalgomis apie biokuro rinkos tendencijas, rizikas ir pamokas, ypatingą dėmesį skiriant 2025–2026 m. šildymo sezonui. Baltpool analizė parodė, kad pastaruosius trejus metus trumpalaikiai biokuro sandoriai dažnai buvo finansiškai naudingesni už ilgalaikius. Daug regionų šildymo poreikį dengė ribotu ilgalaikių sandorių kiekiu, o jų dalis tiesiogiai lėmė biokuro kainą ir regionų rezultatus. SPOT kainos laikėsi prognozuotame lygyje tik iki 2025 m. lapkričio vidurio, vėliau sparčiai augo dėl padidėjusio poreikio ir mažėjančių rezervų. Nors konstatuota, kad biokuro nepritrūko, nors iš esmės buvo laikomasi pristatymo sąlygų, tačiau biokuro kainų šuolis atsiliepė šilumos kainoms ir vartotojų sąskaitoms. Svarstyta biokuro pirkimo įvairios strategijos ir jų rezultatai, apžvelgta biokuro tarptautinė rinka ir perspektyvos ruošiantis kitam šildymo sezonui. Energetikos viceministrė  Edita Gudauskienė replikavo, kad biokuro ir jo žaliavos apskaita, kiekiai sandėliuose, pristatymo patikimumas ir panašūs klausimai turės būti svarstomi Šilumos tarybos posėdyje.

Toliau renginyje aptartos CŠT ir elektros sektorių integracijos galimybės bei kiti aktualūs klausimai, kurie turėtų lemti tolimesnius valdžios įstaigų ir šilumos tiekėjų veiksmus perspektyvoje. CŠT sistemų elektrifikacijos technologijas, jų praktinio pritaikymo technines galimybes ir ekonominius aspektus apžvelgė Ignitis Renewables P2X vadovas Dovydas Šabūnas. Didėjanti atsinaujinančios energijos generacija lemia vis dažnesnes valandas, kai elektra tampa ypač pigi, todėl atsiveria galimybės ją efektyviai konvertuoti į šilumą. Tačiau būtina tam sukurti ekonomines prielaidas ir motyvaciją. Pagrindiniai sprendimai – elektrinės galios prieinamumas ir elektros persiuntimo dinaminiai tarifai, kurie padarytų galutinę elektros kainą, konkurencingą su biokuru. ESO generalinis direktorius Renaldas Radvila pakomentavo dinaminių skirstymo tarifų formavimo principus ir perspektyvas. Vertinant elektros įvadų galios kainą, jis priminė, kas ESO įprastai apmoka 50 % tokių išlaidų, tačiau, jeigu elektros vartotojo galios didinimas viršija 1 MW, tai ESO padengia net 90 % sąnaudų Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė ir grupės veiklos koordinatorius Nojus Gapšys pristatė tarpsektorinės darbo grupės  „Elektra į šilumą“ (P2H) veiklą. Grupė dar šiais metais parengs rekomendacijas sprendimų priėmėjams dėl efektyvesnės elektros ir šilumos sektorių integracijos – pokyčiams reikalinga išsami techninių, teisinių ir finansinių sprendimų analizė. Taip pat buvo pateikta informaciją apie P2H technologijų Europoje praktinį pritaikymą, aptartos Lietuvos teisinės bazės bei technologinių sprendimų galimybes.

Renginio pabaigoje vyko diskusija, pasidalinta įžvalgomis, problemomis aktualiais CŠT sektoriaus klausimais. ILTE vyresnioji projektų vadovė  Aušrinė Rudinskienė pateikė informaciją apie subsidijų ir lengvatinių paskolų skyrimą CŠT įmonėms. Jos nuomone, didžioji dalis paraiškų, kurios pateko tik į rezervinį sąrašą, gaus finansavimą, tačiau lėšų perskirstymas dėl ES procedūrų yra labai ilgas ir galutinių sprendimų gali tekti laukti dar iki pusmečio.

Dalyviai pasinaudojo galimybe ne tik pabendrauti tarpusavyje, bet ir tiesiogiai iš valdžios institucijų atstovų gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Susitikimo pabaigoje akcentuota bendradarbiavimo svarba ir paskatinta toliau veikti išvien, siekiant bendro tikslo – efektyvesnio, skaidresnio ir inovatyvesnio šilumos tiekimo sektoriaus, gebančio prisitaikyti prie šiandienos iššūkių ir Europos žaliosios politikos krypties.

Atsakomybės apribojimas: SHERLOCK bendrai finansuoja Europos Sąjunga (paramos utartis Nr. 101105629) . Tačiau išreikštos nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir EACEA nuomonę. Nei Europos Sąjunga nei pagalbą suteikusi institucija EACEA negali būti už juos atsakinga.

Daugiau informacijos rasite ČIA