Seimas savo nutarimu patvirtino Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus, aktualius centralizuoto šilumos tiekimo sektoriui. Iš visų jų, kaip svarbiausius galima išskirti:

67. Inžinerinės sistemos tikslas – Lietuvos valstybės tvarios energetikos sistemos, geriamojo vandens, ryšių poreikių užtikrinimas, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų užtikrinimas.

68. Energetikos sistemos (elektra, šiluma ir dujos). 2020–2030 m. laikotarpio energetikos sektoriaus strateginis prioritetas – konkurencinga energetika. Siekdama šio tikslo Lietuva:

68.1. didins energijos vartojimo efektyvumą;

68.2. skatins AEI plėtrą, daugiausia dėmesio skiriant energiją gaminančių vartotojų ir vėjo energetikos plėtrai ir tolesniam atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti, diegiant efektyvią biokuro kogeneraciją ir šilumos gamybai namų ūkiuose;

68.3. didins alternatyvių degalų vartojimą ir elektrifikaciją transporto sektoriuje;

68.4. kurs sąlygas, reikalingas netaršios energijos gamybos būdų plėtrai, mažų ir lanksčių vietinės energijos generacijos vienetų plėtotei.

69. 2030–2050 m. laikotarpio strateginis prioritetas – energiškai darni ir savarankiška valstybė. Tam tikslui Lietuvoje bus selektyviai pritaikytos naujos technologijos, ypatingą dėmesį skiriant toms technologijoms, kurios prisidės prie aplinką tausojančios energijos gamybos ir aplinką tausojančio vartojimo plėtros.

70. Pereinant prie mažai anglies dioksido išmetančios ekonomikos, AEI dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, bus padidinta iki 45 proc. iki 2030 m. bei 80 proc. iki 2050 m. Šių tikslų bus siekiama skatinant atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą elektros, šilumos ir transporto sektoriuose, taip pat didinant elektros energiją gaminančių vartotojų (individualiuose namuose ir daugiabučiuose) dalį iki 30 proc., palyginti su visų elektros energijos vartotojų skaičiumi, šilumos sektoriuje ir toliau bus skatinamas biokuro deginimo įrenginių diegimas bei modernizavimas; vertinamos saulės šviesos ir šilumos energiją naudojančių technologijų ir šilumos saugyklų centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje naudojimo galimybės; apsirūpinimo šiluma, pagaminta centralizuoto šilumos tiekimo būdu, pastatuose skatinimas ir prioriteto teikimas intensyviai urbanizuojamose teritorijose. Transporto sektoriuje bus siekiama paskatinti elektrinių transporto priemonių bei alternatyvių degalų naudojimą. Ilgalaikėje perspektyvoje siekiama, kad iki 2050 m. 50 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių energijos išteklių ir 100 proc. sumažėtų įprastais degalais (benzinu ir dyzelinu) varomų automobilių naudojimo apimtis miestuose (detaliau apie AEI plėtrą žr. skyrių 3.4.3 AEI).

71. Perėjimas prie AEI didesnio naudojimo energijos gamybai vartojimo vietose (pavyzdžiui, geoterminės energijos vartojimas pastatams, prijungtiems prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, šildyti, saulės jėgainių naudojimas elektrai gaminti), lems tai, jog vartotojai, prijungti prie centralizuotų energijos tiekimo sistemų, jomis nesinaudos. Tačiau pastovieji kaštai (sistemų aptarnavimo, remonto ir kt.) paskirstomi visiems tinklo vartotojams ir tokia situacija gali lemti energijos kainų didėjimą visiems vartotojams. Todėl ateityje turi būti užtikrintas tokios kainodaros taikymas, kai mokama pastovioji dalis už galimybę pasinaudoti tinklu bei kintamoji dalis už faktiškai suvartotą energiją.

72. Energetikos sistemų prioritetas tarptautiniu lygmeniu – Lietuvos energetikos sistema, sujungta su kontinentine Europa (elektros ir gamtinių dujų sistemos) bei suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros plėtra (detaliau žr. Tarptautinės jungtys).

73. Šalies mastu 2016 m. centralizuotai tiekiama šiluma pasiekė apie 25 proc. visų šalies gyventojų. Laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2016 m. prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų prisijungusių gyventojų skaičius stabiliai augo. Klimato kaita, atskirose savivaldybėse mažėjantis gyventojų skaičius, pastatų modernizavimas yra veiksniai, kurie gali lemti šilumos vartojimo sumažėjimą atskirose savivaldybėse. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje sprendžiant, kaip bus plėtojamas centralizuotas šilumos tiekimo tinklas, turi būti vadovaujamasi šiais principais:

73.1. užtikrinti centralizuotų sistemų išlaikymą ir plėtrą intensyviai urbanizuojamose teritorijose;

73.2. skatinti centralizuotų sistemų plėtrą kitose teritorijose, jei tai ekonomiškai naudinga;

73.3. nuolat didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą;

73.4. plėtoti didelio naudingumo kogeneraciją CŠT sistemose, kai tai ekonomiškai naudinga;

73.5. užtikrinant vietinių ir atsinaujinančių išteklių naudojimą šilumos gamybai, taip pat šių išteklių pagamintos energijos kaupimą ir laikinąjį saugojimą atitinkamose saugyklose;

73.6. palaipsniui vystyti šalčio ir vėsumos centralizuotą gamybą ir tiekimą, taip pat išnaudojant žemės gelmių talpines savybes saugant šilumą.

74. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas. Nuo 2010 m. šalyje vykdyta intensyvi geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų plėtra sudarė galimybes didesniam gyventojų skaičiui gauti prieigą prie saugaus geriamojo vandens išteklių bei sukūrė sąlygas mažinti į aplinką išleidžiamų nevalytų nuotekų kiekius. Tačiau pagal savivaldybių demografines prognozes 2050 m. numatomas gyventojų skaičiaus traukimasis 39 savivaldybėse, stabilizacija – 10, o augimas – tik 11 savivaldybių. Toks gyventojų skaičiaus mažėjimas iš esmės darys įtaką geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainoms dėl pastoviųjų kaštų padalijimo mažesniam skaičiui vartotojų. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje turi būti sprendžiama, kaip bus vystomas centralizuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklas, centralizuotų sistemų išlaikymą ir plėtrą užtikrinant tik intensyviai urbanizuojamose teritorijose. Kitose teritorijose turėtų būti siūlomi alternatyvūs techniniai sprendimai arba alternatyvi kainodara.

75. Atliekų prevencija ir tvarkymas.Ilgalaikėje perspektyvoje numatomas perėjimas prie žiedinės ekonomikos modelio, kurio pagrindiniai principai yra šie: 1) kuo ilgiau išlaikoma produktų vertė; 2) atliekų susidarymo vengimas. Bus skatinama mažinti procesų / produktų / paslaugų poveikį aplinkai ir atliekų susidarymą gamybos ir tolesnio produktų naudojimo procese. Bus kuriama tokia teisinė ir ekonominė aplinka, kuri skatintų produktų, kurie ne tik yra techniškai patvarūs, bet ir tapę atliekomis, tinkami pakartotinai naudoti ir perdirbti, kūrimą, gamybą ir naudojimą. Daugkartinis produktų naudojimas – siekis ilgiau naudoti, taisyti, atnaujinti, pergaminti ir perdirbti (atliekų vertimas ištekliais) – yra svarbus pradinis žingsnis link žiedinės ekonomikos. Į žiedinę ekonomiką integruojant urbanizacijos procesus, tikslinga skatinti užstatytų teritorijų konversiją (angl. brownfield redevelopment).

76. Atliekos bus tvarkomos vadovaujantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumu (atliekų hierarchija). Pirmiausia taikoma atliekų prevencija, paruošimas naudoti pakartotinai prieš tai atskyrus produktus ar jų sudedamąsias dalis, netinkamus pakartotiniam naudojimui. Susidariusios atliekos perdirbamos, prieš tai atskyrus netinkamas perdirbti atliekas. Netinkamas perdirbimui ar kitokiam naudojimui atliekas numatoma naudoti energijai gauti (kitaip naudoti). Šalinamos turėtų būti tik tokios atliekos, kurios negali būti sutvarkytos aukštesniais atliekų tvarkymo prioritetais. Atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas taikomas atsižvelgiant į bendruosius aplinkos apsaugos principus – atsargumą ir tvarumą, technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą, išteklių apsaugą, taip pat į bendrą poveikį aplinkai, visuomenės sveikatai, ekonomikai ir socialinei aplinkai.

77. Po rūšiavimo likusias netinkamas pakartotinai naudoti ir perdirbti energinę vertę turinčias komunalines atliekas, įskaitant kietąjį atgautąjį kurą, numatoma naudoti energijai gauti atliekų deginimo jėgainėse Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.

78. Siekiama, kad nuo 2030 m. visos perdirbti ar kitaip naudoti tinkamos atliekos, ypač komunalinės, nebūtų priimamos sąvartynuose, išskyrus tas, kurių šalinimas sąvartynuose duoda geriausią bendrą rezultatą aplinkosaugos požiūriu. Papildomai siekiama, kad ne vėliau kaip 2035 m. sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekis būtų sumažintas ir sudarytų ne daugiau kaip 10 proc. ar mažiau visų susidarančių komunalinių atliekų (svorio).

79. Siekiama iki 2030 m. padidinti pakartotiniam naudojimui parengiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekį tiek, kad jos sudarytų bent 60 proc. visų komunalinių atliekų (pagal svorį), iki 2035 m. padidinti pakartotiniam naudojimui parengiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekį tiek, kad jos sudarytų bent 65 proc. visų komunalinių atliekų (pagal svorį).

80. Siekiama didinti rinkai patiektų daugkartinių pakuočių ir kartotinio pakuočių naudojimo sistemų procentinę dalį aplinkai saugiu būdu, nesukeliant pavojaus maisto higienai ir vartotojų saugai. Numatoma, kad ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. palaipsniui turi būti pasiekti minimalūs medžiagų, esančių tam tikrų pakuočių atliekose, perdirbimo tikslai.

81. Ryšiai.Ilgalaikėje perspektyvoje siekiama sukurti kokybišką elektroninių ryšių paslaugą, užtikrinti plėtrą visoje šalies teritorijoje, garantuoti universaliosios pašto paslaugos pasiekiamumą, atsižvelgiant į gyventojų mažėjimo tendencijas atskiruose regionuose, ir sąlygas dalijimosi ekonomikai plėtoti.