Daliaus Gedvilo 2020 m. rugsėjo 9 d. straipsnis www.sa.lt

Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei 34 000 daugiabučių namų yra energiškai neefektyvūs ir turėtų būti renovuojami. Valstybės kontrolės duomenimis, dabartiniu tempu visi daugiabučiai Lietuvoje būtų modernizuoti tik po 100 metų, nes nuo 2005 m. iki dabar buvo renovuota tik apie 3500 namų. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) siūlo keisti renovacijos modelį, didinti jos apimtis ir daugiabučių modernizaciją šalyje pabaigti per 10–15 metų.

„Pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų modernizavimo programą, numatyta iki šių metų pabaigos modernizuoti 4000 daugiabučių namų, tačiau akivaizdu, kad to įgyvendinti nepavyks, nes nuo 2005 m. iki dabar buvo atnaujinta tik apie 3500 daugiabučių“, – sako LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, pastarųjų metų skaičiai itin nedžiuginantys: 2016 m. buvo baigti tik 786 renovacijos projektai, 2017 m. – 403, 2018 m. – 224, 2019 m. – 269, o šiemet modernizuota tik 118 daugiabučių.

„Dabartiniu tempu visi daugiabučiai Lietuvoje būtų modernizuoti tik po 100 metų. Tai rodo, kad planai ir lūkesčiai neatitinka realaus renovacijos įgyvendinimo greičio. Pavyzdžiui, vien Vilniuje nuo 2018 m. iki dabar baigti vos 36 renovacijos projektai. Valstybė turi užsibrėžti ambicingesnį tikslą ir pabaigti renovaciją šalyje per 10–15 metų. Todėl reikia ieškoti naujų ir efektyvių programos įgyvendinimo būdų, kurie esamą modernizacijos procesą paspartintų“, – teigia D. Gedvilas.

Pasak LSA prezidento, itin lėtą daugiabučių modernizacijos tempą lemia per mažas valstybės finansavimas renovacijos projektams ir sukurtos per sudėtingos procedūros gyventojams gauti paramą.

„Šiandien yra būtina didinti valstybės finansavimą renovacijos projektams ir plėsti jo formų įvairovę. Be to, reikėtų paprastinti per sudėtingas procedūras, siekiant gyventojams gauti paramą, nes esamos sąlygos dar pirminėje stadijoje žmones atgraso priimti teigiamą sprendimą dėl namo renovacijos, baiminantis įsivelti į ilgą biurokratinių kliūčių maratoną“, – sako D. Gedvilas.

Jo teigimu, neabejotinai trūksta ir pačių gyventojų pasitikėjimo ir aktyvesnio įsitraukimo į modernizacijos procesą, o tai liudija, kad renovacija šalyje nėra teisingame kelyje. Dauguma žmonių stokoja pasitikėjimo renovacija arba vis dar turi įsisenėjusią nuomonę, kad daugiabučio modernizavimas nėra reikalingas, todėl nesiryžtama investuoti į pastato atnaujinimą.

„Akivaizdu, kad didelė dalis daugiabučių gyventojų bendruomenių nepasitiki modernizacijos efektyvumu, kokybe ir todėl neįsitraukia į renovacijos procesą. Pirkdami statybos darbų paslaugas už mažiausią kainą, užsakovai gauna žemos kokybės paslaugas, o tai lemia neigiamus atsiliepimus ir skeptišką požiūrį į pačią renovaciją“, – sako D. Gedvilas.

Pasak jo, daugiabučių modernizacijos spartą ir siektiną apimtį užtikrintų nauji sprendimai, tokie kaip kvartalinė renovacija ir daugiau įvairių „mažosios“ renovacijos variantų.

„Dabar visi nemodernizuoti daugiabučiai tiesiog šildo lauko orą, o tai lemia didesnes gyventojų išlaidas šildymui, o pačių pastatų būklė kiekvienais metais vis labiau prastėja. Kvartalinė renovacija leistų modernizuoti ne tik visus nustatyto kvartalo daugiabučius, bet ir inžinerines namų sistemas, bendras daugiabučių erdves, praplėsti automobilių stovėjimo aikšteles, o tai pagerintų ir žmonių gyvenimo kokybę“, – pabrėžia D. Gedvilas, atkreipdamas dėmesį, kad renovacijos procese labai trūksta ir šilumos tiekėjų įsitraukimo.

„Nerimą kelia tai, kad šiandien į daugiabučių modernizaciją nematome įsitraukusių šilumos tiekėjų. Galiu daryti prielaidą, jog šiuo metu jiems nenaudinga, kad būtų spartinamas renovacijos procesas. Todėl valstybė turėtų skatinti šilumos tiekėjų įsitraukimą į renovacijos procesą, nes bendradarbiavimas leistų užtikrinti efektyvų tikslų įgyvendinimą“, – pažymi LSA prezidentas.

Kita opi problema vangiai vykstančiame renovacijos procese – mažiausios kainos kriterijaus taikymas, perkant statybos darbų paslaugas. Neteisingai apskaičiuota pirkimo kaina lemia tai, kad patikimi tiekėjai atsisako dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, todėl juos tenka organizuoti net po kelis kartus.

„Racionalus lėšų naudojimo principas savaime nereiškia pareigos pirkti už mažiausią kainą. Deja, bet šiandien bandoma siekti momentinės naudos ir todėl kyla didelė rizika, kad sutartis nebus įvykdyta arba užprogramuojamas ginčas dėl atliktų darbų kokybės. Turime atsisakyti mažiausios kainos kriterijaus, jeigu norime gauti kokybišką rezultatą ir išvengti žemos statybos darbų bei medžiagų kokybės“, – pabrėžia D. Gedvilas.

Anot jo, renovacijos darbų pirkimų vykdymas už teisingai apskaičiuotą kainą užtikrintų patikimų ir pajėgių rangovų suinteresuotumą dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose bei gerintų renovacijos įvaizdį, nes įgyvendinti projektai suteiktų užsakovams pasitenkinimą, o ne nusiskundimų laviną.

„Efektyviai vykdomas daugiabučių modernizavimas atneštų didelę naudą ne tik gyventojams, bet ir mūsų šalies ekonomikai: verslas sumokėtų daugiau mokesčių į valstybės biudžetą, padidintume darbo rinkos užimtumą, sudarydami galimybes verslui išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas. Pavyzdžiui, įgyvendinant renovacijos projektus, per dešimtmetį apytiksliai sukuriama daugiau nei 20 000 papildomų darbo vietų. Tai reiškia, kad tokiu būdu kuriama pridėtinė vertė, auga gyventojų perkamoji galia ir gyvenimo kokybė, – sako D. Gedvilas. – Gal jau atėjo laikas peržiūrėti senokai patvirtintą šalies renovacijos modelį ir su atnaujinta strategija įgyvendinti daugiabučių namų modernizaciją?“.