Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
AR TIESA, KAD MODERNIZUOJAMUOSE DAUGIABUČIUOSE DABAR PRIVALOMA SAULĖS JĖGAINĖ?
2020 m. rugsėjo 9 d., www.asa.lt
Klausimas: Rengiamės atnaujinti daugiabutį, bet susirinkime sužinojome, jog, jei namo plotas didesnis nei 1500 kv. metrų, būtina įrengti saulės jėgainę. Mūsų namo plotas apie 1700 kv.m ir gyventojai nesutinka mokėti už saulės jėgainę, kuri, jų nuomone, brangina modernizavimą ir neatsipirks. Ar tiesa, kad jėgainė privaloma ir kaip elgtis, jei gyventojai dėl jos nesutinka?
Atsako Valius Serbenta, Būsto energijos taupymo agentūros direktorius
Pagal naujausius reikalavimus atnaujinamuose (modernizuojamuose) didesniuose nei 1500 kv.m ploto daugiabučiuose namuose, nuo šiol bus privaloma įrengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms (patalpoms apšviesti ir pan.).
Reikalavimas yra įteisintas Vyriausybės nutarimu Nr. 1213, reguliuojančiu programos įgyvendinimą ir valstybės paramos teikimo tvarką, priedo punkte 3.5 (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.AE67B6739526/asr ). Jis yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai elektrinei įrengti nėra techninių galimybių. Kitais atvejais paraiškos, neatitinkančios kvietime nustatytų reikalavimų, priimamos nebus.
Naujasis reikalavimas padės skatinti bendroms daugiabučio butų savininkų reikmėms panaudoti žaliąją energiją, įvertinus, kiek elektros tokioms reikmėms suvartojama per metus.
Kitos naujienos
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.