Lietuvos mokslų akademija (LMA) bendradarbiaudama su energetikos srities asociacijomis ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis atgaivina prieš pandemiją vykusius ir dėmesio susilaukusius viešus seminarus, kuriuose aptariamos aktualios energetikos temos, išklausomi atsakingų valdininkų ir ekspertų pasisakymai, suteikiama galimybė užduoti klausimus ir gyvai padiskutuoti energetikos aktualijomis.

Gruodžio 4 d. akademiko Jurgio Vilemo ir Lietuvos energetikų senjorų klubo iniciatyva buvo organizuotas seminaras „Biokuras Lietuvos energetikoje“. Tematika pasirinkta pažymėti didžiulį pasiekimą – iki 90 % centralizuotai tiekiamos šilumos jau šiais metais bus gaminama  iš vietinio atsinaujinančio biokuro, kuris atitinkamai pakeitė importuojamo iškastinio kuro, iš esmės gamtinių dujų, naudojimą. Rezultatas – ne tik reikšmingai sumažintos kainos šilumos vartotojams, bet ir didžiulė nauda šalies biudžetui bei regionų plėtrai. Šis realios energetinės nepriklausomybės pasiekimas atskleistas knygų serijos „Lietuvos energetika“ naujajame XI tome. Šią knygą parengė Lietuvos biomasės energetikos asociacija „LITBIOMA“ ir Lietuvos energetikų senjorų klubas, kurio prezidentas Vytautas Stasiūnas, šiais metais pakeitęs ilgalaikį klubo vadovą Vilių Šaduikį.

Seminaro dalyvius pasveikinęs LMA viceprezidentas akademikas Zenonas Dabkevičius pabrėžė viešųjų diskusijų, kaip demokratijos pagrindo, svarbą ir palinkėjo reguliariai nagrinėti visuomenei aktualias ir įdomias energetikos temas. Akademikas emeritas Jurgis Vilemas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos šilumos ūkio ir dalinai elektros sektoriaus transformacija nuo iškastinio kuro naudojimo į vietinį ir atsinaujinantį biokurą, tokiais tempais ir apimtimi yra unikalus pasiekimas netgi Europos Sąjungos mastu, 

Asociacijos LITBIOMA buvęs ilgametis prezidentas Remigijus Lapinskas akcentavo, kad tik vietiniai gamtiniai ir atsinaujinantys ištekliai yra tikrosios nacionalinės energetinės nepriklausomybės garantas. Ir tai ne tik saulė ar vėjas, bet ir nuolat priauganti Lietuvos miškuose biomasė, kaupianti saulės energiją ir anglies dvideginį. Pranešėjas pabrėžė, kad biokuras gaminamas tik iš menkaverčių miško ar medienos perdirbimo liekanų, kurios nepanaudotos supūtų, būtų sudegintos miškuose ar keliautų į sąvartynus. Visais atvejais vis tiek būtų išskiriamas anglies dvideginis. Tačiau medienos atliekos, sunaudotos energijos gamybai, dar sukuria didelę pridėtinę vertę šalies ir pasaulio visuomenei. R.Lapinskas prisiminė Lietuvos energetikos konversijos į biokurą svarbiausius etapus ir žmones, labiausiai prisidėjusius prie šio rezultato. Visa tai atspindėta ką tik atspausdintame „Lietuvos energetika“ XI tome. Pranešimas ČIA

Apie Lietuvos energetikai nusipelniusius žmones kalbėjo energetikų senjorų klubo viceprezidentas dr. Vytautas Miškinis. Jų trumpos biografijos jau tradiciškai randa vietos „Lietuvos energetika“ leidiniuose. Pranešėjas paminėjo keletą įdomių istorijų, susijusių su Lietuvos energetiką kūrusiomis asmenybėmis.

Lietuvos energetikos instituto atstovas, habil. dr. Vaclovas Miškinis skaičiais ir diagramomis pailiustravo, kaip biokuras pakeitė Lietuvos energetikos veidą ir kokią naudą sukūrė šalies ekonomikai. Šilumos vartotojai gavo palyginti pigią šilumą net ir energetinės krizės laikotarpiu, kai tarptautinės dujų ir elektros kainos „šovė į padanges“. Skaičiuojama, kad per paskutinius 10 metų valstybėje gauta nauda pakeitus importuojamą iškastinį kurą vietiniu pigesniu biokuru gerokai viršija 2 mlrd. EUR. Pranešimas ČIA.

Biokuro naudojimas gali reikšmingai skirtis priklausomai nuo naudojamos technologijos – tokia buvo pagrindinė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento dr. Valdo Lukoševičiaus pranešimo mintis. Svarbu biologinės kilmės kurą naudoti efektyviai ir neteršti aplinkos. Pavyzdžiui, net ir kokybiškų malkų deginimas įprastuose individualaus šildymo katiluose gana taršus, net ir deginant kokybišką medieną. Tai susiję su šiluminės galios reguliavimu, kai malkoms įsiliepsnojus, kai šilumos per daug – sumažinamas oro patekimas į kūryklą – tai yra prislopinamas degimas. Tai reiškia, kad degimas vyksta nepilnai, todėl dūmuose atsiranda dideli kiekiai anglies monoksido (smalkių) ir įvairių angliavandenilių. Tuo tarpu medienos granulės ar smulkios skiedros dozuojamos energetiniame katile pagal galios poreikį, oro primaišoma pakankamai, kad kuras pilnai sudegtų ir todėl dūmuose teršalų koncentracija minimali. Įvairūs moksliniai tyrimai, tame tarpe atlikti Kauno technologijos universiteto mokslininkų, įtikinamai rodo, kad iš malkas deginančių katilų ištekančiuose dūmuose teršalų koncentracija yra daug kartų didesnė negu smulkintą medieną deginančiuose pramoniniuose įrenginiuose. Dėl šių priežasčių vis daugiau Europos miestų draudžia naudoti gabalinę medieną šildymui miestuose ir kitose tankiai apgyvendintose vietovėse. Šiuolaikiniuose smulkintą medieną naudojančiose pramoninėse katilinėse vienam šilumos energijos vienetui pagaminti sunaudojama apie 2 kartus mažiau biokuro, lyginant su primityviais buitiniais katilais, krosnimis ar židiniais. Aukštas energetinis efektyvumas pasiekiamas panaudojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos siurblius, kai degimo procesus kontroliuoja sudėtingi prietaisai ir įrenginiai. Pranešimas ČIA

Lietuvos atsinaujinančių  išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius apžvelgė ES politikos ir teisės aktų nuostatas dėl biokuro, kaip atsinaujinančio ištekliaus. Pranešėjas akcentavo skirtumą tarp iškastinio kuro ir biomasės deginimo. Nors abiejų rūšių kurai degdami išskiria anglies dvideginį, tačiau iškastinis kuras Žemėje kaupėsi milijonus metų, o dabar intensyviai naudojant jo degimo produktai pažeidė anglies dvideginio apykaitą ir klimatas šyla. Biomasė sudegdama išskiria tiek pat CO2, kiek augdama absorbavo. Tad jos išskyros laikomos greitos apykaitos ir nedaro reikšmingo poveikio Žemės klimatui. Svarbu, kad būtų kuo mažiau naudojama iškastinio kuro medienos auginimui, perdirbimui, transportavimui ir smulkinimui. Tą reglamentuoja tarptautinės ar nacionalinės biokuro sertifikavimo sistemos ir kontroliuoja atsakingos įstaigos. Pranešimas ČIA.

Apibendrindami pranešimus ir diskusijas LMA viceprezidentas akademikas Zenonas Dabkevičius bei LMA Technikos mokslų skyriaus pirmininkas akademikas Gintautas Dzemyda pasidžiaugė išgirsta įdomia ir naudinga informacija, tad palinkėjo ir toliau rengti panašius seminarus, kuriuose būtų aptariamos aktualios energetikos temos.