Šaltinis: www.delfi.lt, rubrika Tvari Lietuva, Sigutė Limontaitė, 2023 m. kovo 17 d.

Popierinės sąskaitos ir dokumentai prieš dešimtmetį buvo neatsiejama daugelio įmonių dalis. Labiau rūpinantis klimato kaita popieriaus naudojimo mažinimas tapo daugybės įmonių strateginiu tikslu. Pandemijos laikotarpiu daugybė dokumentų, kuriems anksčiau buvo būtinas fizinis kontaktas, taip pat perkelti į elektroninę erdvę.

Augant sąmoningumui aplinkos taršos klausimu ne tik gyventojai, bet ir įmonės masiškai keičia popierines sąskaitas bei suteikia galimybę dokumentus pasirašyti elektroniniu parašu.

Popieriaus vartojimas mažėja

Prieš dešimtmetį retas Lietuvos gyventojas turėjo elektroninį parašą, o įmonės kiekvienai sutarčiai pateikdavo šūsnį lapų, kuriuos reikėdavo pasirašyti. BTA Administracinio skyriaus vadovė Ineta Jegelevičienė prisimena, kad prieš penkerius metus dar sunkiai įsivaizdavo savo gyvenimą be popierinių sutarčių, draudimo polisų, draudimo taisyklių ar elementarių reklaminių lankstinukų. „Turime pripažinti, kad popierius mūsų biuro gyvenime tiesiog dominavo. Šiandien situacija yra visiškai kitokia. Atsisakėme spausdintų reklaminių lankstinukų, juos pakeitė TV ekranai draudimo atstovybėse bei didesnis dėmesys reklamai skaitmeninėje erdvėje, o sutartis jau kelerius metus pasirašome tik elektroniniu būdu. Tai mums padeda ne tik veikti tvariai bei ekologiškai, bet ir fiziškai taupyti vietą biure – visi reikalingi dokumentų archyvai yra skaitmenizuojami“, – sakė pašnekovė.

Dar viena sritis, kurioje atsisakyti popieriaus vis dar sudėtinga – komunalinės paslaugos ir to norintiems gyventojams kas mėnesį pateikiamos popierinės sąskaitos. Lietuvoje vis dar daug vartotojų, nenorinčių ar nemokančių apmokėti sąskaitas internetu. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, centralizuoto šilumos teikimo įmonės kiekvieną mėnesį pateikia sąskaitas virš 700 tūkst vartotojų. Gauti popierinę ar elektroninę sąskaitą – kliento pasirinkimas.

„Didmiesčiuose vartotojai labiau linkę atsisakyti popierinių sąskaitų: Kaune elektroniniu būdu sąskaitas jau gauna apie 67 proc.vartotojų, Klaipėdoje – apie 45 proc., Šiauliuose 35 proc., Panevėžyje – 34 proc. gyventojų, kituose miestuose, ypač mažesniuose, situacija skirtinga, priklauso nuo regiono gyventojų kompiuterizacijos lygio“, – detalizavo LŠTA Vyriausioji specialistė Ramunė Gurklienė.

Įmonės pastebi, kad per kelerius metus popierinių sąskaitų skaičius ženkliai sumažėjo. „Panevėžio energija“ šiuo metu ne popierinių sąskaitų vartotojams teikia apie 33 proc. Gyventojams tokių teikiama virš 31 proc., įmonėms 91,5 proc. Prieš 5 metus ne popierinių sąskaitų skaičius gyventojams siekė tik apie 13 proc., įmonėms apie 80 proc.

Pasak „Klaipėdos energijos“ Klientų aptarnavimo centro vadovo dr. Igno Mikalausko, Klaipėdoje per pastaruosius 5 metus siunčiamų popierinių sąskaitų kiekis sumažėjo 10785 vnt., šiuo metu popierines sąskaitas gauna šiek tiek daugiau kaip 37 tūkst. šilumos energijos vartotojų.

Šiuo metu popierinės sąskaitos sudaro apie 33 proc. visų „Kauno energijos“ išrašomų sąskaitų. Popierinių sąskaitų kiekis yra nuosekliai mažinamas, skatinant vartotojus rinktis elektronines sąskaitas.

Atsisako ir dėl tvarumo, ir dėl finansinių priežasčių

Popieriaus mažinimas atneša naudos ne tik gamtai, bet ir pačioms įmonėms. Finansinis aspektas ir skaitmenizacija reikšmingai prisideda prie didėjančio popieriaus mažinimo įgyvendinimo. „Elektroninės technologijos, požiūris į aplinkosaugą, finansiniai aspektai, patogumas – visa tai paskatino siekti popierinių sąskaitų pateikimo paštu sumažinimo. Atsisakydami popierinių sąskaitų spausdinimo prisidedame prie gamtos tausojimo – mažėja medienos bei energijos išteklių, reikalingų popieriui apdirbti, naudojimas. Tačiau didžiausias poveikis popierinių sąskaitų mažinimui – bendrovės sąnaudų sąskaitų formavimui ir pristatymui mažinimas. Per kelerius metus sumažėjo tiek išlaidos sąskaitų spausdinimui, tiek ir pristatymui vartotojams“, – sako „Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas Vidmantas Žalkauskas.

Jam pritarė ir „Kauno energijos“ Klientų administravimo skyriaus vadovė Laura Jankauskienė. Pašnekovė pastebėjo, kad atsisakant popieriaus įmonės susiduria ir su papildomais rūpesčiais: „Reikia pažymėti, kad sąskaitų skaitmenizavimas nėra pigus procesas, nes kainuoja ne tik pačios informacinės sistemos, bet ir jų priežiūra, atnaujinimas. Vis tik, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, gamtos išsaugojimas bei tvarumo siekis yra vienas iš „Kauno energijos“ veiklos prioritetų“.

BTA atstovė pastebėjo ir dar keletą popieriaus mažinimo privalumų: „Be abejo, buvimas tvaria bendrove prisidėjo prie sprendimo mažinti popieriaus naudojimą biure. Tuo pačiu inovatyvūs skaitmeniniai sprendimai, kurių dėka galėjome sutaupyti vietos biure bei popieriui suplanuotą biudžetą skirti svarbesniems dalykams, įkvėpė pokyčiams“.

„Klaipėdos energijos“ atstovas pabrėžė, kad elektroninės sąskaitos pašalina poreikį fiziškai transportuoti sąskaitas iš paslaugų teikėjo vartotojui. Tai reiškia, kad kelyje važiuoja mažiau sunkvežimių ir sunaudojama mažiau degalų, todėl sumažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija.

Taip pat sumažėja atliekų kiekis, nes atsisakę popierinių sąskaitų, galime sumažinti į sąvartynus ar deginimo krosnis patenkančio popieriaus kiekį. „Į popierinių sąskaitų kainą įeina spausdinimo, pašto ir apdorojimo išlaidos. Organizacijoje, kuri turi daug klientų, šios išlaidos smarkiai išauga. Tuo tarpu elektroninių sąskaitų kaina yra mažesnė. Nors yra pradinės sąnaudos diegiant elektroninio atsiskaitymo sistemas (e-paslaugų puslapis), kai sistema yra įdiegta, sąnaudos už sąskaitų pateikimą yra žymiai mažesnės. Be to, elektroninės sąskaitos gali būti apdorojamos ir pristatomos akimirksniu, todėl sutrumpėja sąskaitų išrašymui reikalingas laikas ir darbo sąnaudos“, – sakė I. Mikalauskas.

Naujoves priima ne visi

Vienas iš iššūkių, su kuriuo susiduria komunalines paslaugas teikiančios įmonės, siūlydamos elektronines sąskaitas – vartotojų kompiuterinių žinių trūkumas. Pašnekovai neslepia, kad dažniausiai popierines sąskaitas gauti pageidauja vyresnio amžiaus gyventojai.

Kadangi įmonių darbuotojai lankosi gyventojų butuose (tikrina karšto vandens skaitiklių rodmenis, sudaro šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis, ragina skolingus gyventojus grąžinti skolas) tuo pat metu ragina gyventojus atsisakyti popierinių sąskaitų. „Kasmet didėja gyventojų, pageidaujančių gauti sąskaitas elektroniniu paštu, skaičius. Tačiau dalis senyvo amžiaus gyventojų dar nedrįsta atsisakyti senų įpročių ir sąskaitas pageidauja gauti paštu, nes neturi kompiuterio ar nemoka naudotis internetu. Jaunimas galvoja kitaip – jie nesupranta, kam reikia popierinių sąskaitų – tokių argumentų sulaukia bendrovės darbuotojai“, – sakė V. Žalkauskas.

Tuo tarpu „Klaipėdos energija“ stengiasi suteikti pagalbą gyventojams, kurie norėtų, bet ne visada moka naudotis elektroninėmis priemonėmis. „Senjorams, kuriems technologijos gali nepatikti, svarbu suteikti paramą ir pagalbą pereinant prie elektroninio atsiskaitymo. Tai gali būti konsultacija telefonu su klientų aptarnavimo specialistu, kaip tinkamai naudotis atsiskaitymo internetu paslauga“, – sakė I. Mikalauskas.

Naudą vertina ir darbuotojai

Lietuvos įmonės popieriaus mažinimo tikslus neretai įtraukia į savo aplinkosaugos strategijas. Šios tampa vis svarbesnėmis ne tik dėl ES reguliavimo, klientų pasitikėjimo didinimo, bet ir darbuotojų motyvacijos bei požiūrio į darbdavį.

BTA atstovė pabrėžė, kad darbuotojai pastebi ir vertina procesų greitumą – stalai nebėra apkrauti šūsnimis popieriaus: „Realiais veiksmais prisidedame prie tvarumo ir ekologijos, ištekliais naudojamės apdairiai ir tuo apdairumu dalinamės su savo darbuotojais. Kai visi dokumentai yra suskaitmeninti vienoje vietoje, darbuotojams kur kas paprasčiau jų gausoje rasti reikiamą. Pavyksta išvengti sudėtingos paieškos, tereikia į paieškos laukelį įvesti teisingus raktinius žodžius ir sistema pati suras tai, ko ieškoma“.

I. Mikalauskas pastebėjo, kad patobulintas duomenų saugumas: elektroninis atsiskaitymas ir kiti nepopieriniai procesai pagerina ir saugos funkcijas, pvz., šifravimą, saugias prisijungimo sistemas, kurios gali padėti apsaugoti jautrius klientų duomenis. „Pagerėja darbuotojų moralė: nenaudojant popierinių dokumentų, darbas – paprastesnis ir efektyvesnis, todėl sumažėja laikas ir pastangos, kurias reikia skirti administracinėms užduotims. Pereidama prie kompiuterizuotų procesų, bendrovė gali pagerinti efektyvumą, sumažinti išlaidas ir skatinti tvarumą, kartu teikiant geresnes paslaugas savo klientams ir kuriant pozityvesnę darbo aplinką savo darbuotojams“, – kalbėjo šilumos tiekėjų atstovas.

Paklaustas apie klientų patirtį V. Žalkauskas išskyrė ir kitų privalumų. Anot jo, sąskaita, išsiųsta elektroniniu paštu vartotoją pasiekia greičiau nei siunčiama paprastu paštu. Sąskaita nepasimeta ir išvengiama atvejų, kai dėl netvarkingų pašto dėžučių popierinės sąskaitos nepasiekia savininkų. Taip pat sąskaitas vartotojai gali apmokėti per elektroninę bankininkystę – taip sutaupomas ne tik laikas, bet ir išlaidos nuvykimui į įmokų surinkimo vietas. Vartotojai, sąskaitas gaunantys bendrovės savitarnos portale, gali pasinaudoti visais šiais privalumais ir savo paskyroje matyti archyvuojamas sąskaitas bei deklaruoti skaitiklių rodmenis.

Straipsnį taip pat skaitykite – https://www.delfi.lt/tvarilietuva/aplinka/lietuvos-imones-mazina-popieriaus-vartojima-bet-gyventojai-nesidziaugia.d?id=92753031