Europos Sąjunga (ES) atsigręžė į centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą, kaip vieną perspektyviausių būdų mažinti CO2 išmetimą, o atliekinę šilumą įdarbinti pastatų šildymui bei vėsinimui. Tačiau dauguma ES šalių neturi išplėtojusios centralizuoto šildymo sistemų, todėl jas dar tik kuria. Lietuva mini 80 metų, kai šiluma tiekiama centralizuotai – naujame Europos energetikos kontekste tai yra reikšminga patirtis ir didelis potencialas. Tačiau Lietuva kol kas neįvertina tendencijų Europos energetikoje ir stabdo savo centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus vystymąsi perdėtai griežtu reguliavimu.

Centralizuotų šilumos bei vėsumos sistemų diegimas ir efektyvus panaudojimas buvo viena pagrindinių temų praėjusį mėnesį Prancūzijoje vykusiame „Euroheat and Power“ (EHP) kongrese. Centralizuoto šilumos tiekimo reikšmė Europoje smarkiai auga, į šią sritį nukreipiama daug finansinių lėšų – ši perspektyva atsispindi ir vadinamajame trečiajame energetikos ir klimato pakete. Lietuva šiame kontekste prilygsta Skandinavijos šalių energetiniam išsivystymui ir turi didžiulį potencialą – jei tik žiūrėtų į savo šilumos infrastruktūrą istemiškai ir skatintų protingas investicijas į technologines inovacijas, kad centralizuotas šilumos tiekimas pasiektų kokybiškai naują lygį.

Pagrindinis ES tikslas energetikoje, sprendžiant problemas, susijusias su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu bei klimato kaita, yra surinkti, kaupti ir efektyviai panaudoti aplinkos energiją bei atliekinę energiją – tą, kurią į orą išmeta elektrinės, pramonės objektai bei pastatai. Paskaičiuota, kad jeigu vien šiluminių elektrinių išmetama šiluma būtų suvartojama naudingai, tai pastatų šildymui Europoje kuro nebereikėtų. O pastatai ES yra didžiausias energinių išteklių vartotojas – jie sunaudoja apie 40% bendrojo kuro poreikio.

Tačiau norint efektyviai panaudoti išmetamą šilumos energiją, reikalinga centralizuota energijos tiekimo sistema, o ji daugelyje ES šalių neišplėtota. Todėl dauguma valstybių ėmė kurti ambicingus tikslus įrengti vamzdynų sistemas ir centralizuotai tiekti vidutiniškai apie 25% visos šilumos, kai dabar ES vidurkis sudaro apie 6-8%. Tik Baltijos šalyse, Šiaurės šalyse bei Lenkijoje centralizuotai tiekiama šiluma užima daugiau nei pusę visos šilumos rinkos.

Vienas pavyzdinių atliekinės šilumos panaudojimo projektų įgyvendintas Danijoje, Odensės mieste. „Facebook“ valdomame duomenų centre serverių aušinimo sistemoje susidaranti šiluma panaudojama miesto centralizuotam aprūpinimui šiluma. Taip per metus į centralizuotos šilumos tekimo sistemą patenka apie 100 GWh nemokamos (nes jos gamybai nenaudojamas joks kuras) šilumos, kuri patenkina maždaug 6.900 būstų poreikius.

Šiltėjant klimatui, pastatų vėsinimo poreikiai tampa vis didesni, beveik visos Europos šalys jau tiekia arba ruošiasi centralizuotai ne tik šildyti, bet ir vėsinti pastatus. Štai Estijoje greta centralizuoto šildymo jau veikia arba įrengiama centralizuoto vėsinimo sistemos Pernu, Tartu ir Talino miestuose. Tokiose sistemose energija nuolat transformuojama tarp šildymo, karšto vandens ir vėsinimo srautų arba kaupiama, kas valandą energija gaminama racionaliausiu būdu. Pavyzdžiui, pastatų vėsinimo metu išsiskirianti šiluma nuolat panaudojama karšto vandens ruošimui vasarą.

Technologiškai yra visos prielaidos tokius projektus įgyvendinti ir Lietuvos šilumos ūkyje ir vietoje bet kokios rūšies kuro naudoti į orą išmetamą atliekinę šilumą. Tik reikia strateginio požiūrio, politinės valios, glaudesnio valstybės institucijų bendradarbiavimo ir kitokio požiūrio į šilumos tiekėjų reguliavimą. Grėsmę centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus gyvybingumui kelia perdėtai griežtas savivaldybėms priklausančių šilumos tiekimo įmonių reguliavimas, prilygstantis tiesioginiam kišimuisi į įmonių valdymą. Kita vertus, visišką neapibrėžtumą kelia „laukinė“ konkurencija, įdiegta ten, kur visiškai netinka. Dėl to šilumos tiekėjai nepajėgūs efektyviai valdyti resursų ir atgrasomi investuoti į sudėtingesnes inovacijas, kurios yra gyvybiškai būtinos, siekiant ilgesnėje perspektyvoje garantuoti gyventojams kokybišką paslaugą už geriausią kainą, panaudojant atliekinę ir aplinkos šilumą.

Jeigu nepervertinsime požiūrio į mūsų turimą centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūrą, tai liksime prie suskilusios geldos, nors kol kas Europoje vieni iš nedaugelio turime išskirtines galimybes.

Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/06/13/lietuva-neivertina-tendenciju-es-silumos-ukyje-ir-blaskosi#ixzz5qjCmV8li