Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LAPKRITĮ MAŽESNĖ ŠILUMOS KAINA LĖMĖ MAŽESNES SĄSKAITAS UŽ ŠILDYMĄ NEI PERNAI
2020 m. gruodžio 15 d. AB „Panevėžio energija” pranešimas
Panevėžio daugiabučių namų gyventojai už lapkričio mėnesio būsto šildymą vidutiniškai mokės 7,7 proc. mažiau nei už tą patį laikotarpį pernai. Tam įtakos turėjo sumažėjusi AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina dėl įvykdytų investicijų į šilumos gamybą, didinant biokuro panaudojimą.
Nors šilumos kaina visiems vienoda, šilumos suvartojimai kiekviename name skiriasi
Šį lapkritį vidutinė lauko oro temperatūra Panevėžyje sudarė 5,1 laipsnio šilumos, o 2019 metų lapkričio mėnesį buvo šiek tiek žemesnė – 4,9 laipsnio šilumos. Vidutinės lauko oro temperatūros pažiūriu, suvartotos šilumos kiekis gyvenamuosiuose namuose buvo panašus kaip ir praėjusių metų lapkritį.
Kiekvieno daugiabučio namo šilumos suvartojimas skyrėsi priklausomai nuo namo būklės (naujas, senas ar renovuotas), jo energetinės kokybės. Šilumos suvartojimui įtaką darė ir namo šilumos punkto automatizavimo lygis, vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos subalansavimas, papildomai prijungti šildymo prietaisai, gyventojų šilumos komforto lygis bei namo šilumos ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.
Mažiausiai mokės renovuotų namų gyventojai
Mažiausiai už šildymą mokės renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai, kuriems vieno kv. metro šildymas vidutiniškai kainuos 35 ct. Šį lapkritį renovuotuose namuose 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai reikėjo 375 kWh (7,5 kWh/vienam kv. m). Sąskaita už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudaro 17,5 euro. Praėjusių metų lapkritį už 50 kv. metrų šildymą gyventojai vidutiniškai mokėjo 19 eurų.
Šilumą taupyti sudėtinga daugiabučiuose namuose, kuriuose šilumos punktai yra senos konstrukcijos, su elevatoriniais mazgais, kuriuose nėra automatinių temperatūros reguliavimo įtaisų ir nėra galimybės užtikrinti tolygų visų pastato butų šildymą. Neizoliuoti karšti vamzdynai į patalpas išskiria daug šilumos, kuri šildo tik negyvenamą rūsį, dėl to didėja bendras pastato suvartojamos šilumos kiekis. Būtent, senuose, neapšiltintuose, nerenovuotuose namuose šį lapkritį 50 kv. metrų buto šildymui vidutiniškai reikėjo apie 570 kWh (11,4 kWh/vienam kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainuos apie 27 eurus, pernai mokėta apie 29 eurus.
Informacija gyventojams
Kiekvieno konkretaus namo faktiniai mokėjimai yra skirtingi. Juos pamatyti ir palyginti galite AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje www.pe.lt, skyrelyje „Namo informacija“. AB „Panevėžio energija“ vartotojai, prisijungę prie Klientų savitarnos portalo bendrovės interneto svetainėje www.pe.lt, gali peržiūrėti jiems pateiktas sąskaitas už suvartotą šilumą ir sunaudotą karštą vandenį, jas atsispausdinti, apmokėti elektroniniu būdu bei deklaruoti karšto vandens skaitiklių rodmenis.
Kitos naujienos
APVA kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Prieš mėnesį paskelbtas kvietimas jau sulaukė paraiškų už daugiau nei 3 mln. eurų.
Istorinėje Petrašiūnų elektrinėje įvyko antrasis „Kauno energijos“ festivalis „Transformacijos“. Dvi naktis vienas įdomiausių miesto industrinių objektų transformavosi į šviesų ir garso instaliaciją.
Rugpjūčio 22 d. AB Panevėžio energija“ lankėsi naujuoju Lietuvos energetikos instituto (LEI) vadovu tapęs prof. dr. Saulius Gudžius, direktoriaus pavaduotojai Rimantas Bakas ir Andrius Tamošiūnas, LEI vyr. mokslo darbuotojas Rolandas Urbonas.
Atsižvelgdami į Lietuvos energetikos kraštovaizdį, aišku, kad šalis susiduria su galimybėmis ir iššūkiais pereinant prie atsinaujinančių šaltinių. Atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo ir saulės energija, augimo potencialas yra reikšmingas, tad gali kilti klausimas, ar yra tinkamos politikos struktūros ir novatoriškos technologijos, palaikančios šį perėjimą. Tačiau viešas skeptiškumas ir reguliavimo barjerai gali trukdyti pažangai. Kaip Lietuva įveiks šias sudėtingas situacijas, kad visiškai priimtų žaliąsias energijos revoliucijas? Atsakymas galėtų pakeisti jos energetinę ateitį ir turėti įtakos regioninėms dinamikoms.