Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Kodėl privaloma mokėti už bendrųjų patalpų šildymą?
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. sausio 9 d. pranešimas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, išnagrinėjusi vartotojo ir AB „Kauno energija“ ginčą, pasisakė, kad visi pastato gyventojai turi mokėti už šilumą bendrosioms reikmėms, proporcingai jų turimo būsto plotui.
Vartotojui priklausančiose komercinėse patalpose, kurios yra daugiabučiame pastate, 1995 m. buvo demontuota šildymo sistema ir atjungtas šilumos tiekimas. Kauno sav. 2000 m. konstatavo, kad šildymo ir karšto vandens stovai vartotojo patalpose yra visiškai izoliuoti, šiluma iš bendrojo naudojimo patalpų į vartotojo patalpas nesklinda. 2011 m. KTU Architektūros ir statybos institutas atliko energinį auditą ir pateikė išvadą, kad vartotojui nepriklausė ir nepriklauso apmokėti išlaidų, susijusių su šildymu pastato bendrose patalpose.
Remdamasis audito išvada, vartotojas prašė įpareigoti AB „Kauno energija“ neteikti mokėjimų už pastato bendrosioms reikmėms suvartojamą šilumą. Tačiau Taryba, išnagrinėjusi faktines ginčo aplinkybes, nustatė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės pagal auditoriaus išvadą taikyti butui kitokį, t. y. mažesnį, šildymo koeficientą (jis gali būti pakeistas visam namui, tačiau tam būtina atlikti viso pastato energinį auditą, gauti gyventojų pritarimą ir atitinkamai kreiptis į Tarybą, kad būtų pakeistas šilumos paskirstymo metodas – šiuo atveju tai nebuvo padaryta).
Taip pat galiojantys teisės aktai numato pareigą gyventojams apmokėti už visą į pastatą faktiškai patiektą šilumos kiekį ir prisidėti prie bendro turto išlaikymo, įskaitant priskirtą apmokėti šilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms, nepriklausomai nuo to, kad butas / patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos.
Pranešimą taip pat rasite VERT interneto svetainėje www.vert.lt, tiesioginė nuoroda https://www.vert.lt/Puslapiai/naujienos/2020-metai/2020-sausis/kodel-privaloma-moketi-uz-bendruju-patalpu-sildyma.aspx.
Kitos naujienos
Panevėžio mieste šildymo kompensacijų prašo daugiau nei 10 tūkst. gyventojų, tai yra kone dvigubai daugiau nei praėjusiais metais.
Į „Vilnies“ redakciją atsiuntusi gruodžio mėnesio sąskaitą už komunalines paslaugas molėtiškė (redakcijai prisistatė) išdėstė savo nuomonę ir pastebėjimus dėl renovacijos naudos, kuria moteris, gavusi sąskaitą, suabejojo.

Lietuvoje gausu daugiabučių namų, kurių vamzdynų sistemos – nekeistos nuo pastatymo dienos. Kai kuriuose tebeeksplotuojami vamzdžiai – senesni už Lietuvos nepriklausomybę, tad jų trūkimų pasitaiko vis dažniau. Draudikų statistika rodo, kad norinčių apsaugoti savo turtą skaičius kyla, deja, daugelis vandens sukeltų turto žalų įvyksta būtent dėl trūkusių vamzdžių.
AB „Klaipėdos energija“ siekdama mažinti šilumos energijos kainas, planuoja investicijas senų šilumos trasų atnaujinimui ir naujų tiesimui, todėl raginame Klaipėdos ir Gargždų miestų daugiabučių ir individualių namų gyventojus teikti paraiškas prisijungti prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų.