Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Kodėl privaloma mokėti už bendrųjų patalpų šildymą?
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. sausio 9 d. pranešimas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, išnagrinėjusi vartotojo ir AB „Kauno energija“ ginčą, pasisakė, kad visi pastato gyventojai turi mokėti už šilumą bendrosioms reikmėms, proporcingai jų turimo būsto plotui.
Vartotojui priklausančiose komercinėse patalpose, kurios yra daugiabučiame pastate, 1995 m. buvo demontuota šildymo sistema ir atjungtas šilumos tiekimas. Kauno sav. 2000 m. konstatavo, kad šildymo ir karšto vandens stovai vartotojo patalpose yra visiškai izoliuoti, šiluma iš bendrojo naudojimo patalpų į vartotojo patalpas nesklinda. 2011 m. KTU Architektūros ir statybos institutas atliko energinį auditą ir pateikė išvadą, kad vartotojui nepriklausė ir nepriklauso apmokėti išlaidų, susijusių su šildymu pastato bendrose patalpose.
Remdamasis audito išvada, vartotojas prašė įpareigoti AB „Kauno energija“ neteikti mokėjimų už pastato bendrosioms reikmėms suvartojamą šilumą. Tačiau Taryba, išnagrinėjusi faktines ginčo aplinkybes, nustatė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės pagal auditoriaus išvadą taikyti butui kitokį, t. y. mažesnį, šildymo koeficientą (jis gali būti pakeistas visam namui, tačiau tam būtina atlikti viso pastato energinį auditą, gauti gyventojų pritarimą ir atitinkamai kreiptis į Tarybą, kad būtų pakeistas šilumos paskirstymo metodas – šiuo atveju tai nebuvo padaryta).
Taip pat galiojantys teisės aktai numato pareigą gyventojams apmokėti už visą į pastatą faktiškai patiektą šilumos kiekį ir prisidėti prie bendro turto išlaikymo, įskaitant priskirtą apmokėti šilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms, nepriklausomai nuo to, kad butas / patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos.
Pranešimą taip pat rasite VERT interneto svetainėje www.vert.lt, tiesioginė nuoroda https://www.vert.lt/Puslapiai/naujienos/2020-metai/2020-sausis/kodel-privaloma-moketi-uz-bendruju-patalpu-sildyma.aspx.
Kitos naujienos
Finansų ministerija kartu su Energetikos ministerija ir Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pristatė beveik 800 mln. eurų vertės rekordinę paramą, skirtą gyventojų, verslo ir viešojo sektoriaus energetiniam savarankiškumui ir efektyvumui didinti.
Seime energetikos ministro buvo pristatyta naujai parengta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija. Ministras vardijo Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus iki 2050 m., infrastruktūros plėtros perspektyvas ir investicijų poreikį ir t.t.
Užuot renovavus senus daugiabučius, Aplinkos ministerija siūlo juos griauti. Kodėl, jų manymu, toks sprendimas yra geresnis? Ar artėja daugiabučių griovimo vajus? Apie tai buvo kalbama LNK žiniose.
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir energijos gamybos bei naudojimo situacija skirtingose šalies savivaldybėse yra nevienoda. Vienas gerųjų pavyzdžių – Šilutės rajono savivaldybė, kurioje atsinaujinančios energijos dalis bendrose energijos sąnaudose jau sudaro 90,5 proc., o užsibrėžtas tikslas – kad šis rodiklis iki 2030 m. pasiektų 95 proc.