AB „Klaipėdos energija” 2020 m. birželio 23 pranešimas

Praėjęs šildymo sezonas, nors ir švelniausias per dešimtmetį, visgi dar kartą priminė, jog už šildymą tenka plačiai atverti pinigines. Tad vasara – pats metas pagalvoti, kokiomis priemonėmis galėtume sumažinti šilumos vartojimą, o tuo pačiu ir būsimas išlaidas šildymui. Tai aktualu visiems šilumos vartotojams: ir daugiabučiams, ir individualiems gyvenamiesiems namams, ir privačioms bendrovėms bei įmonėms, biudžetinėms įstaigoms.

Vienintelė išeitis – modernizacija
Šilumos suvartojimą labiausiai lemia pastatų būklė, šildymo sistemų modernumas ir jų priežiūra. Analizuojant Klaipėdos paskutiniųjų trijų šildymo sezonų statistiką tarp naujų, visiškai renovuotų ir nerenovuotų namų, tendencijos išlieka tos pačios: netvarkyti senos statybos namai sunaudoja iki 2 kartų daugiau šilumos energijos ir todėl jų gyventojai moka dvigubai didesnius šildymo mokesčius, nei naujų ir tinkamai renovuotų pastatų gyventojai.

Skeptikams, kurie teigia, kad svarbiausia yra apšiltinti namo stogą ir sienas, o pastato šildymo sistema nėra tokia jau svarbi taupymo priemonė, energetikai gali argumentuotai paprieštarauti: statistika byloja, kad namai su moderniais automatizuotais šildymo punktais (nepriklausoma sistema) yra 15-18 procentų ekonomiškesni už tuos, kuriuose liko seni rankinio reguliavimo (priklausoma sistema) šilumos punktai.

Ekspertai sutaria vieningai: atlikus namo kompleksinę renovaciją – apšiltinus namą ir atnaujinus pastato šilumos ir karšto vandens sistemą, automatizavus šilumos punktą – daugiabutis ne tik pagražėja. Išties taupoma šiluma, kuri  buvo tiesiog prarandama per nesandarias sienas, stogą, langus, o gyventojų sąskaitos už šilumą sumažėja dvigubai.

Nuo ko reikėtų pradėti?
Nuo šilumos vartojimo audito. Norint išsiaiškinti šilumos suvartojimo rodiklius ir pastato šilumos vartojimo efektyvumą, auditą turėtų atlikti bet kokio objekto – namo, įmonės, įstaigos – savininkai. Audito metu įvertinamas esamas pastate šilumos suvartojimo lygis, nustatomi didžiausius šilumos praradimus lemiantys faktoriai ir silpnosios pastato šilumos bei karšto vandens sistemų vietos. Norint atlikti tokį auditą, pastato administratoriui reikia kreiptis į atestuotus ekspertus, kurie atliks kompleksinę analizę ir pasiūlys rekomendacijas, kaip sumažinti šilumos sąnaudas pastate. Tik žinant realią padėtį pastatuose, galima pritaikyti efektyviausias priemones, kurios leistų sumažinti šilumos vartojimą.

Šilumos punkto automatizavimas
Šilumos taupymu labiausiai suinteresuoti galutiniai naudotojai – namo gyventojai. Juridiškai  dažniausiai juos atstovauja pastato administratoriai. Todėl pastarieji turi nuolat reikalauti iš savo pasirinktų prižiūrėtojų ne tik reguliariai pateikti šilumos naudojimo apžvalgas, bet realias, konkrečiam pastatui pritaikytas ir ekonomiškai pagrįstas, rekomendacijas šilumos ūkio tobulinimui. Kaip įrodė ilgametė patirtis, viena iš pigiausių investicijų ir gerą šilumos taupymo efektą duodančių priemonių – šilumos punkto automatizavimas.

Pasak energetikų, daugiabučiuose namuose įrengus automatizuotus šilumos punktus bei modernizavus ir subalansavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, galima sutaupyti apie 15 proc. šilumos, o įrengiant butuose termostatus ir daliklius ant šildymo prietaisų galima sutaupyti net iki 25 proc. šilumos energijos. Be to pastate subalansavus šildymo sistemą pagerėja šildymo kokybė. Žinia, kampiniai namo butai dažnai būna vėsesni už pastato viduryje esančius butus, nors šildymo paslaugos įkainis visiems gyventojams vienodas. Po šildymo sistemų atnaujinimo šiluma visame pastate paskirstoma tolygiai, nebelieka peršildytų ar šąlančių butų.

Daug ar mažai?
Kaip suprasti, ar mokami mokesčiai už šilumą yra dideli, ar maži? AB „Klaipėdos energija“ klientai tai gali padaryti labai paprastai. Apsilankę bendrovės tinklapyje https://www.klenergija.lt/gyventojams/silumos-kokybe-jusu-name/ ir į paieškos langelį suvedę namo adresą, interesantai gaus išsamią informaciją apie name suvartojamos šilumos energijos duomenis. Gyventojai savo namo rodiklius gali palyginti su kitais panašaus dydžio daugiabučiais. Pasak ekspertų, pagrindinė taisyklė tokia: jei gyvenamų patalpų (buto) vienam kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kilovatvalandes (kWh) ir daugiau, toks namas priskiriamas prie energetiškai neefektyvių, o jo gyventojams rekomenduojama  apsvarstyti galimybę renovuoti bent namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas. Žinoma, geriausia išeitis, kompleksinė daugiabučio renovacija, bet pirmu ir finansiškai lengvesniu žingsniu gyventojams į šilumos taupymą yra „mažoji renovacija“ – šildymo sistemų atnaujinimas.