Kada prekybos centrai taps šilumos jėgainėmis?

2023-03-23

Šaltinis: www.delfi.lt, rubrika Tvari Lietuva, DANFOSS

Privačios, net asmeninės saulės jėgainės, kurios tiekia elektrą į bendrą tinklą, Lietuvoje jau įprastas reiškinys. Pasak specialistų, jau netrukus gali būti taip, kad privačios, industrinės įmonės taps ir šilumos tiekėjais. Tokių pavyzdžių pasaulyje jau esama – pavyzdžiui, Danijos Høruphave miestelyje.

Apsirūpina energija iš perteklinės šilumos

Kaip pasakoja „Danfoss“ Baltijos šalių vadovas Darius Gagys, technologijos, kai perteklinę šilumą įmonės naudoja savo reikmėms – egzistuoja jau seniai ir jos tampa vis efektyvesnės.

Pavyzdžiui, mažame miestelyje Høruphave, netoli Sionderborgo (Danija), vietinis prekybos centras žengė dar toliau ir šilumą panaudoja ne tik savo poreikiams, bet ir tiekia miestelio centralizuotos šilumos sistemai.

Nuo 2019 m. 78 proc. „SuperBrugsen“ prekybos centro sunaudojamos šilumos poreikio buvo patenkinta pakartotinai naudojant aušinimo procesų šilumą. O per centralizuoto šilumos tiekimo tinklą kitiems vietos pastatams prekybos centras pardavė 133,7 MWh šilumos energijos – tai prilygsta energijai, kurios per metus reikia 7 šeimų namams šildyti.

„Kaip turbūt dauguma žinote, šaldymo metu šaldytuvai generuoja šilumą. Lygiai taip pat, kaip ir šaldytuvas jūsų namie. Prekybos centrai, kuriuose yra daugybė šaldytuvų ir šaldymo vitrinų pagamina tiek daug šilumos, kad vasarą ja galėtų dalintis su šilumos tinklais, ruošiančiais karštą vandenį“, – dalijasi „Danfoss“ Šilumos technikos skyriaus vadovas Kęstutis Paulavičius.

Skaičiuojama, jog prekybos centrai Jungtinėje Karalystėje sunaudoja apie 3 proc. šalyje pagaminamos elektros energijos. Panašūs kiekiai sunaudojami ir kitose ES šalyse – o tai milžiniški kiekiai energijos.

Šilumos gamybai – didžiuliai resursai

Šiandien šilumos gamyba sudaro apie 50 proc. pasaulio galutinio energijos suvartojimo. Energija švaistoma visur. JAV 65 proc. visos pagamintos energijos iššvaistoma kaip atliekinė šiluma.

Skaičiuojama, jog efektyviai panaudojant perteklinę šilumą, pasaulyje galima būtų sutaupyti beveik 30 mln. barelių naftos per dieną, o tai atitinka trigubai didesnį kiekį nei vidutinė Rusijos gavyba 2021 m. Taip pat per metus būtų sutaupyta ir 650 mlrd. kubinių metrų gamtinių – maždaug keturis kartus daugiau, nei ES importavo iš Rusijos 2021 m.

Vien Europos Sąjungoje (ES) perteklinė šiluma sudaro 2 860 TWh per metus, o tai beveik atitinka visą ES energijos poreikį šilumos ir karšto vandens gamybai gyvenamuosiuose ir paslaugų sektoriaus pastatuose. Didelę dalį šios perteklinės šilumos būtų galima surinkti ir panaudoti.

Energiją gaminame patys

„Egzistuoja šilumos atgavimo technologijos, kuriomis galima panaudoti pramonės įmonių, nuotekų valymo įrenginių, duomenų centrų, prekybos centrų, metro stočių ir komercinių pastatų perteklinę šilumą. Šilumos perteklius gali būti pakartotinai panaudotas gamyklai aprūpinti šiluma ir šiltu vandeniu arba netgi eksportuojamas į kaimyninius namus ir pramonės įmones per centralizuotą energetikos sistemą“, – pasakoja K. Paulavičius.

Būtent tokie, šilumos atgavimo įrenginiai (ŠAĮ), naudojami gamyboje, padės iki 2030-ųjų „Danfoss“ įgyvendinti planą tapti nulinės CO2 emisijos įmone.

„Danfoss“ ŠAĮ Lietuvoje diegia jau nuo 2019 m. Pirmasis toks įrenginys instaliuotas viename prekybos centre.

„Šiuo metu matome, kad sistema leidžia susigrąžinti apie 90 proc. šaldymo įrenginių pagaminamos šilumos, o gamindamas šilumą savo reikmėms iš šaldymo įrenginių prekybos centras pasigamina apie 45 proc. energijos“, – pasakoja K. Paulavičius.

Pasak jo, prekybos centrai visame pasaulyje jau šiandien kalba apie tai, kad ypač vasarą jie gali generuoti daugiau šilumos energijos nei suvartoja patys. Tik įsivaizduokite kaip pasikeistų viskas, jei būtų pasiektas visų suinteresuotų šalių susitarimas bei sukurta sistema, į kurią šilumos perteklius iš ją gaminačių įmonių būtų teikiamas miesto centralizuotos šilumos tinklams bei šiltam vandeniui paruošti. Ir, plėtojant toliau, kaip visa tai padėtų taupyti energetinius mūsų žemės resursus bei tausoti aplinką.

Straipsnį taip pat skaitykite – https://www.delfi.lt/tvarilietuva/verslas-pranesa/kada-prekybos-centrai-taps-silumos-jegainemis.d?id=92871803