Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
„Numatomi reikšmingi pokyčiai šilumos ūkyje“
2023-03-23
LR Seimo Ekonomikos komiteto 2023 m. kovo 22 d. pranešimas.
Seimo Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, kovo 22 d. posėdyje svarstė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 101, 12, 15, 17, 20, 22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 straipsnių, aštuntojo ir vienuoliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 82, 102, 291 straipsniais įstatymo projektą ir jam pritarė.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius pažymėjo, kad teikiamas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo projektas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021–2024 metų teisėkūros plano uždavinius ir numato aiškesnį šilumos ūkio plėtros planavimą, skaidresnę kainodarą.
Įstatymo projektu siekiama:
- perkelti 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją nuostatas dėl atliekinės šilumos supirkimo ir panaudojimo reglamentavimo,
- ilgalaikio šilumos tiekimo sistemų planavimo, skatinant investicijas į sektoriaus dekarbonizaciją, šilumos vartojimo efektyvumo didinimo,
- sudaromos prielaidos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų veiklos optimizavimui,
- tobulinami šilumos kainodaros principai,
- nustatomas šilumos ūkių valdymo perdavimo mechanizmas.
Projektu siūloma šilumos ūkio planavimo srityje pereiti prie centralizuotų šilumos tinklų (toliau – CŠT) 10 metų plėtros planų, t. y. savivaldybės turėtų parengti (atnaujinti) 10 metų šilumos ūkio specialiuosius planus, o pagal juos šilumos tiekimo įmonės turėtų rengti 10 metų investicinius planus.
Kainodaros srityje projektu siūloma:
- Valstybiniai energetikos reguliavimo tarybai (toliau – VERT) nustatyti ne konkretų CŠT tarifą, bet leistiną pajamų lygį CŠT įmonei (analogiškai kaip gamtinių ir elektros reguliuojamų tarifų srityse),
- keisti šilumos supirkimo aukcionų principus, o tai leistų reguliuotojui lanksčiau ir greičiau reaguoti į situaciją šilumos gamybos rinkoje konkrečioje savivaldybėje,
- nustatyti, kad metinį CŠT tarifą perskaičiuos pačios CŠT įmonės pagal VERT nustatytą metodiką, jeigu tarifo pokytis bus mažesni ar didesnis 10 procentų, pareigą nustatyti tarifą turės VERT,
- nepriklausomiems šilumos gamintojams privalomą kainodarą taikyti ne ilgiau kaip 5 metus,
- nustatyti atliekinės šilumos supirkimo principus.
Parengė Seimo kanceliarijos Ekonomikos komiteto biuro patarėjas
Kitos naujienos
2024
Balandžio
24
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
2024
Balandžio
23
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
2024
Balandžio
23
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.