Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Gegužę Klaipėdoje ir Gargžduose – mažiausia šilumos kaina Lietuvoje
AB „Klaipėdos energija” pranešimas, 2026 m. gegužės 18 d.
Pasibaigus šildymo sezonui ir sumažėjus šilumos poreikiui, gegužę taip pat mažėja ir šilumos bei karšto vandens kainos. Klaipėdos ir Gargždų gyventojams jos yra mažiausios šalyje. Ir šiltuoju metų periodu AB „Klaipėdos energija“ užtikrina patikimą ir nepertraukiamą šilumos tiekimą karštam vandeniui ruošti bei tęsia nuotolinės karšto vandens apskaitos projektą.

Pavasario pabaiga – palankesne šilumos kaina
Gyventojų būstams šildymas jau nebetiekiamas, tačiau šiluma ir toliau naudojama karštam vandeniui ruošti.
Paskutinį pavasario mėnesį šilumos kaina gyventojams siekia 5,81 ct/kWh be PVM. Palyginti su balandžiu, kai šiluma kainavo 6,54 ct/kWh, gegužę kaina mažėjo 11 proc. Tuo metu, lyginant su pernai geguže, šiluma šiemet yra beveik 28 proc. brangesnė.
Šiemet gegužę karšto vandens kaina siekia 5,77 Eur/m³, o balandį ji buvo 6,15 Eur/m³. Palyginti su balandžiu, gegužę karšto vandens kaina mažėjo apie 6 proc. Tuo metu pernai gegužę karštas vanduo kainavo 4,88 Eur/m³, o šiemet jo kaina yra apie 18 proc. didesnė. Šilumos ir karšto vandens kainos yra lyginamos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dėl skirtingu periodu taikytų skirtingų PVM tarifų.
Baigiantis šildymo sezonui, didėja konkurencija tarp nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG). Dėl šios priežasties iš NŠG pirktos šilumos kaina sumažėjo apie 21 proc.
Palyginti su praėjusių metų geguže, šiluma išlieka brangesnė dėl išaugusių energijos išteklių kainų. Biržoje biokuras pabrango apie 26 proc., gamtinės dujos – apie 43 proc., todėl apie 27 proc. išaugo ir perkamos šilumos kaina.

Išmanūs skaitikliai keičia gyventojų kasdienybę
Iki šiol dauguma vartotojų už geriamąjį vandenį atsiskaito AB „Klaipėdos vanduo“, o už vandens pašildymą – AB „Klaipėdos energija“. Nuo 2025 m. sausio abi bendrovės kartu vykdo vandens apskaitos modernizavimo projektą ir gyventojų butuose diegia išmaniuosius karšto vandens skaitiklius. Po šių pokyčių „Klaipėdos energija“ tampa ne tik šilumos, bet ir karšto vandens tiekėja Klaipėdos bei Gargždų miestuose.
Nuotolinė apskaita leidžia išvengti žmogiškų klaidų, kurių pasitaikydavo gyventojams rankiniu būdu deklaruojant rodmenis. Atsiskaitymas už karštą vandenį tampa paprastesnis – nebereikia kiekvieną mėnesį skirtingoms įmonėms teikti duomenų. Gyventojai taip pat gali realiuoju laiku stebėti savo suvartojimą elektroninėje ataskaitoje, analizuoti vartojimo įpročius ir efektyviau kontroliuoti išlaidas.
Svarbu ir tai, kad diegiant nuotolinės apskaitos skaitiklius vandens kaina gyventojams nesikeičia.
Nuotolinė apskaita pasiekė tūkstančius butų
Skaitmenizuota karšto vandens apskaitos sistema sparčiai įsibėgėja. Nuo praėjusių metų balandžio apie 300 daugiabučiuose jau įdiegta per 12 tūkst. išmaniųjų skaitiklių, kurie karšto vandens apskaitą vykdo daugiau nei 10 tūkst. butų.
Darbai vyksta etapais, atsižvelgiant į esamų skaitiklių metrologinės patikros terminą. Planuojama, kad 2030 m. visi uostamiesčio ir Gargždų daugiabučių gyventojai turės skaitmenizuotą vandens skaitiklių sistemą.


Kitos naujienos
AB „Panevėžio energija“ nuosekliai įgyvendina šilumos tinklų modernizavimą ir stiprina tiekimo patikimumą. 2026 metais bendrovė atnaujins daugiau nei 4 km šilumos tiekimo vamzdynų Panevėžio mieste ir rajone, Kėdainiuose, Rokiškyje ir Zarasuose.

Pasibaigus Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui modernizuoti mažose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose esančius nusidėvėjusius šilumos gamybos įrenginius, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė 67 paraiškų iš 28 savivaldybių.