Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Finansinės priemonės klimato kaitai valdyti bus naudojamos lanksčiau
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2021/11/211118_AM.jpg)
2021 m. lapkričio 18 d., LR aplinkos ministerijos pranešimas.
Ketvirtadienį Seimo priimtos Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo pataisos leis optimaliau planuotiir administruoti finansines priemones klimato kaitai valdyti.
Pritarus Vyriausybės pateiktoms pataisoms, kurias parengė Aplinkos ministerija, nustatyta, kad Klimato kaitos programos (KKP) lėšos bus planuojamos ketveriems, o ne vieniems metams, kaip ligi šiol. Todėl visuomenė ir valstybės institucijos galės iš anksto planuoti teikti paraiškas KKP paramai gauti ir veiksmingiau įgyvendinti finansuojamus projektus.
„Ilgalaikis planavimas bus patogesnis ir verslui, nes Vyriausybės numatomas subsidijas privatus sektorius galės įtraukti į savo ilgalaikę strategiją“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Ketverių metų KKP investicijų planus tvirtins Vyriausybė, suderinusi su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu ir kitomis suinteresuotomis institucijomis bei visuomene. Metines lėšų panaudojimo ataskaitas Aplinkos ministerija teiks Vyriausybei ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetui. Ketverių metų investicijų planai ir lėšų panaudojimo ataskaitos bus teikiamos kartu su informacija apie planuojamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų sumažinimus, ir tai sudarys galimybę įvertinti planuojamą aplinkosauginį efektą.
Nustatyta, kaip turi būti rengiama nacionalinė išmetamų į atmosferą ŠESD kiekio apskaita ir prognozės. Ligi šiol toks reglamentavimas nebuvo apibrėžtas įstatymu. Siekiant į apskaitos rengimo procesą įtraukti mokslo ir kitas kompetentingas institucijas, aplinkos ministras įgaliotas sudaryti ekspertų darbo grupę išmetamų ŠESD kiekiui skaičiuoti.
Sumažinti neigiamą fluorintų ŠESD poveikį klimato kaitai, užkirsti kelią aplaidumui išleidžiant jas į atmosferą, kai šiomis dujomis pildomi netvarkingi automobilių oro kondicionieriai, leis numatyti reikalavimai užsiimantiesiems tokių kondicionierių pildymu. Nustatytas 3 mėnesių jų darbų rezultato kokybės garantinis terminas. Jis pasirinktas, atsižvelgus į paslaugos sezoniškumą (pikas būna vasarą) ir jos gavėjų poreikį sezono metu gauti kokybišką paslaugą.
Patikslintas įstatymas suvienodino nuostatas, dėl kurių šiemet prasidėjusiu ketvirtuoju ES apyvartinių taršos leidimų prekybos laikotarpiu nebegalima naudoti patvirtintų taršos mažinimo vienetų ar taršos mažinimo vienetų kasmetiniam atsiskaitymui už išmestą ŠESD kiekį. Patikslintos ir nuostatos, kaip turi būti sudaromas Nacionalinis klimato kaitos komitetas, ir jo funkcijos. Komitetas bus sudaromas nepriklausomoms mokslinėms konsultacijoms klimato politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais teikti. Ši nuostata priimta, atsižvelgus į Europos klimato reglamentu išsakytą raginimą ES valstybėms narėms įsteigti nacionalines klimato patariamąsias mokslines tarybas, kurios klimato politikos klausimais konsultuotų valstybės institucijas.
Kitos naujienos
Nors Lietuvoje dar pats vidurvasaris, specialistai perspėja, kad žiemai ir su ja ateinančiam šildymo sezonui reikia ruoštis jau dabar.
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2024/07/pe.jpg)
B „Panevėžio energija” šiais metais įrengs saulės fotovoltinės elektrines Subačiaus, Noriūnų, Pasvalio katilinių teritorijose. Tai leis naudoti aplinkai draugišką žalią elektros energiją bei sumažinti bendrovės elektros energijos sąnaudas šilumai gaminti.
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2021/10/211001_Delfi.jpg)
Nuo 2024 m. liepos 24 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui.
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2024/07/TEnRYyRW9b3R.jpg)
Senus, neefektyvius šilumos punktus turinčių daugiabučių atstovai jau kviečiami teikti paraiškas paramai gauti ir atnaujinti savo daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas. Taip vadinama „mažoji renovacija“, galinti reikšmingai sumažinti išlaidas už šildymą, itin laukiama daugiabučių gyventojų visoje Lietuvoje. Naujame 20 mln. eurų kvietime – ir atnaujintos, palankesnės finansavimo sąlygos