Straipsnis publikuotas 2021-10-20 d. portale delfi.lt

Šildymo sezonas prasidėjo. Daugeliui iš mūsų kils klausimas – o gal yra smulkių gudrybių ir paslapčių, kurios leistų taupyti ir sumažinti sąskaitą už šildymą? Žinoma, visi šilumos ekspertai sakys paprastai – tvarkykitės ir renovuokitės. Ar individualiame name, ar daugiabutyje. Bendrai skaičiuojama, kad išlaidos šildymui sudaro apie 80 procentų visų būsto reikalingų energijos išlaidų. Todėl tai ir yra pagrindinė taupymo „vieta“.

Tačiau renovacija (su visais savo privalumais) yra ilgas ir sudėtingas procesas. O eilinė šilumininkų sąskaita ateis jau netrukus. Įsivaizdavimui – specialistų skaičiuoja, kad šilumą namuose taupyti galima net ir mažais, nekapitaliniais pakeitimais. Pavyzdžiui, vien užsandarinę langus galit sutaupyti 5,7% šilumos energijos. Ant radiatorių sudėję termostatus ir šilumos daliklius – 11,8%.

Palyginimui – daugiabutyje rekonstruotas ir atnaujintas šilumos punktas taupo 9,3% sunaudojamos šilumos energijos. O rekonstravus buitinio karšto vandens sistemą šilumos energijos naudojimas mažėja 8,0%. Sudėtingesnis ir daugiau pastangų reikalaujantis procesas – pastato sienų šiltinimas. Čia taupymo erdvė dar didesnė, nes sustabdomas „oro šildymas“, kai energija prarandama per senas namo sienas, plyšius, „šalčio tiltus“.

Taigi, pasikartokim – kur patiriam didžiausius nuostolius? Per langus, per balkonus, per stogą, namo sienas, duris, įvairias jungtis ar skirtingų medžiagų sandūras – vandentiekį, kanalizaciją ar ventiliaciją. Būtent čia „dingsta“ didelė dalis į namą patiekiamos šilumos dalis – ji prarandama ne dėl temperatūros patalpose, bet dėl nuostolių, kol šiluma „ateina“ iki buto.

Lietuvoje daugiabučiai skirstomi į keturias kategorijas pagal energijos taupymo lygį. Į pirmąją patenka naujos statybos, kokybiški namai, renovuoti namai. Į antrąją – naujos statybos ir kiti kažkiek šilumą taupantys namai. Tačiau kone 2 iš 3 daugiabučių vis dar priklauso III kategorijai – tai senos statybos nerenovuoti namai. Vidutiniškai juose sunaudojama apie 21 kWh šilumos energijos vienam kvadratui per mėnesį. Tokių namų Lietuvoje apie 59%. O namai, kuriuose vienam kvadratui per mėnesį sunaudojama apie 35 ir daugiau kWh energijos patenka į ketvirtą kategoriją. Tokių – 17 procentų daugiabučių.

Svarbu, kad nebūtina renovacijos daryti „nuo-iki“. Jau daug metų Lietuvoje įteisinta (ir valstybės remiama) ir dalinė renovacija. Užtenka subalansuoti pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas (kai sistema reguliuojama taip, kad vienas butas yra peršildomas, o kiti tuo pat metu šąla). Tam užtenka gerokai mažesnių investicijų ir greitai fiksuojamas žymus taupymas. Lygiai taip pat daugiabučio namo laiptinėje pakeitus langus ar įstačius sandarias duris irgi mažėtų energijos vartojimas.

Pabaigai galima priminti ir apie kasdienes smulkias gudrybes, kurios leidžia greitai pasiekti didesnį komfortą.

Pirma, tai patalpų sandarumas – langai, balkonų durys. Pro plyšius patenkantis šaltas oras gaivina, tačiau ir šaldo. Ant langų lipdoma speciali stiklinė plėvelė taip pat gali pakelti bendrą temperatūrą net 1–2 laipsniais, nes atspindi infraraudonuosius spindulius. Be to, vasarą ji neleidžia patalpoms perkaisti, o žiemą sulaiko šilumą.

Bendra tvarka irgi padeda. Pavyzdžiui, nuvalius dulkes nuo radiatorių oras ir šiluma cirkuliuos geriau. Lygiai taip pat žaliuzės ar užuolaidos yra natūrali kliūtis šilumai „pabėgti“. Žinoma, prieš radiatorius neturėtų būti baldų ar kitų kliūčių orui judėti.

Tuo pat metu už radiatoriaus rekomenduojama klijuoti šilumą sulaikančius ir atspindinčius „ekranus“ (dažnai primena „foliją“). Šie taip pat patalpos temperatūrą gali padidinti net 1–2 laipsniais.

Tokios smulkios priemonės padės, tačiau gerokai svariau sąskaitą už šildymą sumažintų pagrindinių šilumos sistemų atnaujinimas ir pastato renovavimas. Kaip tik laikas pradėti tvarkyti formalumus ir spėti iki pavasario darbymečio.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/energetika/ekonomikos-mokslu-daktaras-labanauskas-kaip-sumazinti-saskaita-uz-sildyma.d?id=88469435#cxrecs_s