Šaltas rugsėjis vis dažniau verčia pagalvoti apie šildymo sezono pradžią. Nors šaltajam sezonui didžiuosiuose miestuose jau beveik pasiruošta, šilumos tiekėjai neslepia – laukia gana sudėtingas metas.

Laukia žinių iš namų administratorių

Vilniaus šilumos tinklų atstovo Lauryno Jakubausko teigimu, bendrovė naujam šildymo sezonui ruošiasi iškart, vos pasibaigia šildymo sezonas.

„Nuo gegužės iki rugsėjo kruopščiai atliekame hidraulinius bandymus, defektų šalinimo, modernizavimo darbus šilumos trasose, kuriomis į klientų namus keliauja šiluma ir karštas vanduo“, – LRT.lt sako L. Jakubauskas.

Šilumos perdavimo tinklas, jo tvirtinimu, jau paruoštas, tačiau bendrovė iš namų administratorių laukia pastatų parengimo šildymo sezonui aktų.

„Šiuo dokumentu už namo vidaus sistemų priežiūrą atsakingi namų administratoriai ar pastatų valdytojai patvirtina, jog būtini šilumos punktų ir vidaus sistemų parengimo, remonto, praplovimo darbai yra atlikti. Šiuo metu tokių aktų esame gavę tik 45 proc., nors galutinis jų pateikimo terminas yra rugsėjo 23 d.“, – akcentuoja L. Jakubauskas.

Ruošti savo namus šildymo sezonui bendrovės atstovas kviečia ir gyventojus. Pavyzdžiui, jeigu namo gyventojai dar tik svarsto apie renovaciją arba šilumos punkto modernizaciją, pravartu pasirūpinti langų, durų sandarumu, o naujesniems namams – atlikti profilaktinę patikrą.

Sako, kad šildymo sezonas bus sudėtingas

L. Jakubauskas neslepia, kad, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir energetinių išteklių krizę, šis šildymo sezonas visoje Europoje bus sudėtingas.

Vilniaus šilumos tinklai dar vasarą pradėjo ruoštis planui B – laikinai kaip vieną iš kuro rūšių turėti galimybę naudoti ir mažasierį mazutą.

„Istoriškai mazutas Vilniuje jau buvo naudojamas, todėl Vilniaus termofikacinėje elektrinėje yra išlikusi tam reikalinga infrastruktūra. Jau esame atlikę didžiąją dalį darbų, kurie buvo reikalingi nenaudojamą infrastruktūrą vėl paruošti gamybos procesams.

Iki spalio bus atlikti visi reikalingi darbai. Bendrovė taip pat jau yra įsigijusi penktadalį visam šildymo sezonui reikalingo mažasierio mazuto“, – teigia L. Jakubauskas.

Pagal suderintą su Vilniaus miesto savivaldybe šilumos tiekimo eiliškumą, pirmiausia pradedamos šildyti sostinės gydymo įstaigos, vaikų darželiai ir mokyklos. Pernai šildymo sezonas sostinėje, palyginti su ankstesniais šildymo sezonais, prasidėjo anksčiau – spalio 7 d.

„Vertinant šildymo sezono startų datas, ryški tendencija, kad šildymo sezoną įprasta pradėti spalio mėnesį“, – nurodo Vilniaus šilumos tinklų atstovas.

L. Jakubauskas taip pat primena, kad gyventojai gali nelaukti miesto spendimo ir šildymo sezoną savo daugiabučiuose pradėti anksčiau, jeigu dėl to apsisprendžia balsų dauguma (50 proc. + 1 namo gyventojas) ir jų šilumos punktas bus prijungtas pagal nepriklausomą šilumos tiekimo schemą.

Jo aiškinimu, šilumos kaina daugiausia priklauso nuo energetinių išteklių, naudojamų jai pagaminti, kainų.

„Gamtinių dujųkaina šiuo metu yra apie 2,5 karto didesnė nei mažasierio mazuto, todėl sprendimas laikinai naudoti šį skystąjį kurą padėtų išlaikyti praėjusio šildymo sezono kainas vilniečiams“, – pažymi L. Jakubauskas.

Remiantis dabartinėmis mazuto kainomis rinkoje ir šiuo metu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) tvirtinama šildymo kainų apskaičiavimo metodika, tikėtina, kad, naudojant mažasierį mazutą šilumos kaina Vilniaus miesto gyventojams galėtų būti panaši ar net šiek tiek mažesnė nei 2021–2022 m. šildymo sezoną.

„Skaičiuojama, kad naudojant mažasierį mazutą vidutinė šilumoskaina galėtų siekti 8–9 ct/kWh. Naudojant gamtines dujas, šiluma galėtų kainuoti apie 16–17 ct/kWh“, – komentuoja L. Jakubauskas.

Gali pradėti šildytis anksčiau

„Kauno energijos“ atstovas Šarūnas Bulota taip pat pranešė, kad bendrovė jau baigia pasiruošti naujam šildymo sezonui.

„Atlikta apie 95 proc. hidraulinių bandymų. Jų metu aptikta 119 vamzdynų nesandarumų, dauguma jų atsirado dėl išorinės korozijos ir jau yra pašalinti. Vyksta paskutiniai šilumos tinklo rekonstrukcijos darbai. Iki naujojo šildymo sezono pradžios bus rekonstruota rekordiškai daug – net 14 kilometrų – vamzdynų. Užtikrintos kuro atsargos ir kuro tiekimas šildymo sezonui“, – vardija jis.

Praėjusį šildymo sezoną Kauno miesto savivaldybė pradėjo rugsėjo 27 d. 2020–2021 m. sezonas pradėtas spalio 15 d., 2019–2020 m. – spalio 3 dieną.

„Svarbu pažymėti, kad, esant techninėms galimybėms ir suderinus su šilumos tiekėju, šilumos vartotojai, nepažeisdami teisės aktuose nustatytų higienos normų, gali patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios“, – antrina Š. Bulota.

Tiksliai pasakyti, kiek ateinantį šildymo sezoną gyventojams kainuos šiluma, Š. Bulota sako negalintis.

Kadangi „Kauno energija“ savo šilumos gamybos įrenginiais gamina apie trečdalį Kauno miesto šilumos poreikio, o likusį kiekį superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų, bendrovės atstovas jų siūlomos supirkti šilumos kainos nežino.

„Tačiau, kaip ir ankstesniais metais, galima prognozuoti, kad Kaune centralizuotai tiekiamos miesto šilumos kaina bus viena mažiausių Lietuvoje, nes didžioji „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos dalis pagaminama iš biokuro, kuris, nors taip pat brangsta, yra kartais pigesnis šilumos gamybos išteklius palyginti su dujomis ir elektra“, – tvirtina Š. Bulota.

Lyginant pastarąjį laikotarpį vyravusią biokuro kainą su praėjusių metų laikotarpiu tarptautinėje energijos išteklių biržoje „Baltpool“, anot Š. Bulotos, sudarant ilgalaikius pirkimo sandorius šildymo sezonui, biokuro kaina buvo padidėjusi maždaug 45 proc.

„Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sąskaitos už šilumą dydis priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto jos kiekio pastate. Jei žiema bus labai šalta, šilumos bus pagaminama ir suvartojama daugiau, o šilumai gaminti bus naudojamos ir dujos“, – akcentuoja jis.

Jau įsigijo 28 proc. reikiamo biokuro kiekio

Kaip praėjusią savaitę skelbė Energetikos ministerija, Lietuvos miestai jau yra įsigiję 28 proc. reikiamo biokuro kiekio artėjančiam šildymo sezonui.

Biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, tai yra beveik dvigubai daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.

Pagal atskiras apskritis daugiausia kuro iki šiol yra įsigijusi Klaipėda (92 proc.) ir Šiauliai (78 proc.).

Šiais metais biokuro kaina žiemos sezonui (45,28 Eur/MWh) yra beveik dvigubai aukštesnė, palyginti su vidutine biokuro kaina tuo pačiu laikotarpiu pernai metais (23,14 Eur/MWh). Palyginti su praėjusio sezono kovo mėnesio kainomis, augimas siekia apie 30 proc.

Biokuro kainai reikšmingos įtakos turi žaliavinės medienos (labiausiai malkinės medienos bei kirtimo liekanų) kainos. Malkinės ir plokščių medienos kainos (80,50 Eur/kub. m) vien rugpjūtį paaugo 15 proc., palyginti su liepos mėnesiu, kai jos siekė 70,26 Eur/kub. m, ir 133 proc., palyginti su praeitų metų rugpjūčio mėnesiu (34,66 Eur/kub m).

Galima gauti šildymo kompensaciją

Parlamentas linksta pritarti siūlymui keisti šildymo kompensacijos suteikimo tvarką. Jeigu tam bus galutinai pritarta, dėl šildymo kompensacijos užtektų kreiptis vieną kartą per šildymo sezoną.

Tokiu atveju šildymo kompensacija gyventojams būtų suteikiama šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra šiuo metu.

Dėl šildymo kompensacijos gyventojai turėtų galimybę kreiptis iš anksto, šildymo sezonui dar neprasidėjus.

Kompensacija skiriama pagal registruotą gyvenamąją vietą, nepaisant to, koks šildymo būdas naudojamas. Skiriant kompensaciją atsižvelgiama į normatyvinį būsto plotą.

Tai, ar kompensacija gyventojui skiriama, priklausytų nuo gyventojo gaunamų pajamų.

Remiantis nustatyta formule, gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Šaltinis www.lrt.lt