2020.09.17 BETA Šaltinis: tv3.lt

Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje vykstančios daugiabučių modernizacijos tempams didelę įtaką daro tiek reali renovacijos nauda, ypač šiluminės energijos sąnaudų atžvilgiu, tiek sėkmingos kitų daugiabučių atnaujinimo istorijos. Dzūkijos regione esančių savivaldybių patirtys galėtų patvirtinti šią tendenciją: nors Birštono ir Alytaus m. savivaldybės šiandien demonstruoja skirtingą daugiabučių renovacijos pažangą, darbai ir toliau sėkmingai tęsiami, o gyventojų susidomėjimas renovacija kasmet didėja.

Remiantis Lietuvos daugiabučių renovacijos žemėlapio duomenimis, šiuo metu Birštono sav. renovuotų namų dalis viršija 45 proc. ir dar 13 renovacijos projektų yra įgyvendinami. Šiandien Birštono sav. yra absoliuti šalies lyderė renovacijos srityje, galinti būti pavyzdžiu kitiems Lietuvos miestams ar miesteliams.

Tuo tarpu kaimyninėje Alytaus m. sav. modernizuotų namų rodiklis siekia beveik 13 proc., kuris ženkliai padidės per ateinančius kelerius metus, kai bus įgyvendinti šiuo metu vykdomi 30 daugiabučių atnaujinimo projektai.

Gali kilti klausimas – kokios priežastys lemia, kad skiriasi daugiabučių modernizacijos pažanga tame pačiame regione, šalia viena kitos esančiose savivaldybėse? Pirmiausia, svarbu atsižvelgti tiek į savivaldybių, tiek į jų pagrindinių miestų dydį, dėl kurio skiriasi ir renovuotinų daugiabučių skaičius. Pavyzdžiui, Birštono sav. renovuotinų daugiabučių skaičius siekia 75 namus, kai tuo tarpu Alytaus m. sav. – 588 daugiabučius. Dėl šios priežasties nėra tikslinga visiškai sugretinti šias dvi savivaldybes tarpusavyje: geriau atsispirti nuo kiekvienos savivaldybės stiprybių ir patirčių, iš kurių gali pasimokyti kiekvienas miestas nepriklausomai nuo regiono ar jau padarytos renovacijos pažangos.

Svarbiausia – bendradarbiavimas
Tikriausiai kiekvienas, kuriam teko susidurti su daugiabučių renovacija, galėtų paliudyti, kad norint pasiekti gerus galutinius rezultatus, būtinas aktyvus bendradarbiavimas tarp visų daugiabučio atnaujinimo procese dalyvaujančių pusių – gyventojų, daugiabučio administratoriaus, savivaldybės ir rangovų. „Birštono atveju spartų renovacijos darbų procesą ir dabartinius rodiklius lėmė aktyvus bendravimas su daugiabučių namų gyventojais. Kartu su savivaldybės administracijos direktoriumi bei kitais specialistais dalyvaudavome gyventojų susirinkimuose, kur kantriai aiškindavome apie renovacijos teikiamą naudą: ne tik pastato suvartojamos energijos sąnaudų sumažinimą, bet ir didesnį komfortą, jaukesnę ir saugesnę gyvenamąją aplinką“, – pasakoja Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

Anot pašnekovės, anksčiau dėl informacijos stokos, nepasitikėjimo rangovais ar abejonių dėl ekonominės renovacijos naudos, dažniausiai reikėdavo įkalbėti gyventojus ryžtis renovacijai, tačiau šiandien tokių skeptikų gerokai mažiau: 40-60 proc. ir didesni energijos sutaupymai, lemiantys ženkliai mažesnes išlaidas būsto šildymui, estetiškas namo fasadas, atnaujinta gyvenamoji aplinka motyvuoja gyventojus ir iš esmės keičia jų požiūrį į renovacijos procesą.

Statybininkų g. 52, Alytuje esančio daugiabučio namo, kurio atnaujinimo metu buvo įdiegta daugiau nei 10 renovacijos priemonių, bendrijos pirmininkė Ramunė Krividienė taip pat atkreipia dėmesį į bendradarbiavimo svarbą galutiniam rezultatui. „Per 6 mėn. trukusią renovaciją namas buvo atnaujintas visapusiškai: suprasdami, kad atlikti darbai turės tarnauti ne vienerius metus, siekėme ne tik maksimalaus energiją taupančių priemonių įsisavinimo, bet ir aukščiausios darbų kokybės. Džiugu, kad daugiabučio modernizacijos darbai sulaukė didelio namo gyventojų įsitraukimo, kadangi komandinis darbas geriems rezultatams yra svarbiausia“, – sako R. Krividienė.

Ji priduria, kad Statybininkų g. 52 daugiabučio renovacijos metu susitikimai su gyventojais vykdavo kas 3-4 savaites, visi žmonės buvo gerai informuoti apie investicinio renovacijos plano detales. Pašnekovės teigimu, kokybiškam darbų įgyvendinimui reikalingos ne tik namo valdybos pastangos, svarbus visos bendruomenės indėlis, taip pat konstruktyvus bendravimas su darbų projektuotoju bei rangovais.

Kvartalinės renovacijos reikšmė
N. Dirginčienė pasakoja, kad Birštone savivaldybė labiau orientuojasi į kvartalinę daugiabučių renovaciją, kurios metu atnaujinamos tiek daugiabučių namų grupės, tiek juos supanti aplinkinė infrastruktūra – šaligatviai, jų apšvietimas, automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų žaidimų aikštelės, žaliosios ir poilsio zonos bei kitos viešosios erdvės. Anot pašnekovės, kvartalinė daugiabučių renovacija gyventojams atrodo patrauklus pasirinkimas, kuris neretai paskatina priimti sprendimą renovuoti savo gyvenamąjį būstą. „Su kvartalinės renovacijos privalumais bei viešųjų erdvių atnaujinimo galimomis problemomis ir jų sprendimų būdais supažindino ir savo patirtimi pasidalino ekspertai iš Vokietijos, kai 2016 m. Birštono, Šiaulių ir Utenos savivaldybėse buvo parengti pilotiniai Kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektai, padėję žengti didelį žingsnį pirmyn ir padarę nemažą įtaką kitų savivaldybių požiūriui į programos įgyvendinimo procesus. Vėliau šią patirtį perdavėme kitoms mūsų šalies ir užsienio savivaldybėms“, – dalinasi Birštono merė.

Naudojantis Lietuvos renovacijos žemėlapiu, galima matyti, jog Birštono sav. yra suformuotas Birštono miesto centrinės dalies, Birštono miesto Lelijų ir Birštono gatvių kvartalai. Tuo tarpu Alytuje esančio daugiabučio bendrijos pirmininkė atkreipia dėmesį, kad Alytaus savivaldybėje daugiabučių programos kvartalų kol kas nėra. „Siekiant didesnio efektyvumo renovacijos srityje ir vizualiai vieningesnio miesto vaizdo, kvartalinė renovacija būtų geriausias pasirinkimas, tačiau bent kol kas stinga iniciatyvos. Tokiu atveju reikėtų lygiuotis į geriausius rezultatus demonstruojančias savivaldybes, kurios motyvuotų judėti į priekį efektyviau, taikant jų patirtimi jau išbandytus metodus“, – pastebi R. Krividienė.

Šiuo straipsnių ciklu siekiama supažindinti Lietuvos gyventojus su interaktyvaus renovacijos žemėlapio galimybėmis, kuriame pateikti svarbiausi modernizacijos rodikliai atspindi ne tik energetinius renovuoto pastato pokyčius, bet ir indėlį į aplinkosaugą, svarų vaidmenį kuriant gyventojų gerovę bei stiprinant visos šalies ekonominį konkurencingumą. Skirtinga renovacijos pažanga keturiuose Lietuvos regionuose – Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Žemaitijoje – parodo toliau kryptingai augančius daugiabučių modernizacijos mastus šalyje bei skatina savivaldybes ir gyventojus dar aktyviau jungtis prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atneš didelius pokyčius tiek energetinio efektyvumo, tiek klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo srityse.

Su interaktyviu Lietuvos daugiabučių renovacijos žemėlapiu galite susipažinti šiuo adresu: https://map.betalt.lt,
Visą straipsnį galite rasti https://balsas.tv3.lt/naujiena/verslas/1059341/daugiabuciu-renovacija-dzukijoje-birstono-ir-alytaus-patirtis