Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
DAUGIABUČIŲ MODERNIZACIJA ŽEMAITIJOJE: KURIOS SAVIVALDYBĖS PIRMAUJA?
2020.09.16 09:BETA Šaltinis: tv3.lt
Vaizdingu kraštovaizdžiu ir piliakalnių gausa pasižymintis Žemaitijos regionas šiandien dar labiau gražėja – įgyvendinama daugiabučių namų renovacija negrįžtamai keičia tiek mažesnių, tiek didesnių miestų veidus. Daugiau nei 10 šalies savivaldybių apimančiai Žemaitijai neretai yra priskiriamas ir beveik visą Baltijos pajūrio ruožą aprėpiantis Mažosios Lietuvos etnografinis regionas, į kurį patenka tokie miestai kaip Klaipėda, Palanga ar Šilutė.
Visgi šiandien vakarinėje Lietuvos dalyje didžiausius renovacijos mastus demonstruoja Palangos miesto, Akmenės rajono bei Plungės rajono savivaldybės.
Remiantis Lietuvos renovacijos žemėlapio duomenimis, galima matyti, kad Palangos m. sav. neginčijamai yra vakarų Lietuvos lyderė daugiabučių renovacijos srityje: atnaujintų namų skaičius siekia 26,4 proc., dar 48 daugiabučiai šiuo metu yra renovuojami.
Įsibėgėjantį daugiabučių modernizacijos procesą taip pat demonstruoja Akmenės r. sav., kurioje renovuotų namų dalis yra 17,4 proc., taip pat Plungės r. sav. (13,6 proc.), Tauragės r. sav. (12,9 proc.), Šilalės r. sav. (13 proc.), Joniškio r. sav. (11,6 proc.) bei Telšių r. sav. (10,8 proc.).
Svarbu atkreipti dėmesį į Klaipėdos m. sav., kurioje renovuotų namų procentinė dalis siekia 10,4 proc., tačiau dėl didesnės miesto teritorijos yra renovuota daugiau namų nei minėtose savivaldybėse: šiuo metu modernizuota 191 daugiabutis ir dar 146 namų renovacijos projektai yra įgyvendinami.
Tuo tarpu Akmenės r. sav. (17,4 proc.) renovuoti 59 daugiabučiai ir dar 30 namų yra atnaujinami. Kitose regiono savivaldybėse renovuotų daugiabučių skaičius ne viršija šalies vidurkio. Rietavo sav. (8,5 proc.), Kelmės r. sav. (7,9 proc.), Šiaulių m. sav. (7,2 proc.), Jurbarko r. sav. (7,1 proc.), Raseinių r. sav. (5,9 proc.) bei Kretingos r. sav. (5,9 proc.).
Dar didesnė paskata renovuoti senus, energetiškai neefektyvius daugiabučius reikalinga Mažeikių r. sav. (4,5 proc.), Skuodo r. sav. (4,4 proc.), Klaipėdos r. sav. (3,9 proc.), Šiaulių r. sav. (3,8 proc.), Šilutės r. sav. (3,5 proc.), o ypač – Neringos ir Pagėgių savivaldybėms, kur dar tik žengiami pirmieji žingsniai daugiabučių renovacijos srityje.
Vis dėlto net ir mažesnį progresą atspindinčiose savivaldybėse daugiabučių modernizacijos darbai vyksta – šiuo metu Mažeikių, Skuodo, Klaipėdos, Šiaulių, Šilutės ir Neringos rajonų savivaldybėse įgyvendinama 111 renovacijos projektų.
Kvartalinė renovacija – svarbi pokyčių dalis
Tiek ekspertai, tiek daugiabučių namų administratoriai visuotinai sutaria, kad vadinamoji kvartalinė daugiabučių renovacija atneša didesnius pokyčius konkrečios savivaldybės bei visos šalies mastu. Kvartalinės renovacijos metu atnaujinami ištisi daugiabučių kvartalai kartu sutvarkant ir aplinkinę infrastruktūrą – vaikų žaidimo aikšteles, automobilių stovėjimo aikšteles, šaligatvius, dviračių takus, poilsio ir žaliąsias zonas, taip pat modernizuojant gatvės apšvietimą bei inžinerinius tinklus.
Savivaldybių suformuotus renovuotinų daugiabučių namų kvartalus, pažymėtus sutartiniais ženklais, galima rasti ir Lietuvos renovacijos žemėlapyje. Pasitelkus aplikacijos įrankius, matyti, jog, pavyzdžiui, Palangoje yra suformuoti 5 daugiabučių renovacijos programos kvartalai – nuo Pirmojo iki Penktojo Palangos kvartalo. Kretingoje išskirti Žemaitės alėjos ir Centro kvartalai, tuo tarpu Telšiuose suformuotas didelis Telšių miesto Sedos kvartalas, taip pat Telšių miesto Dariaus ir Girėno bei Šviesos kvartalai. Suformuotų daugiabučių namų kvartalų galima rasti ir kituose Žemaitijos regiono miestuose: Mažeikiuose yra Taikos kvartalas, Skuode – Skuodo rajono savivaldybės kvartalas, Raseiniuose – Raseinių miesto centrinės dalies ir pietinės dalies kvartalai ir pan.
Formuojant daugiabučių namų kvartalus, atsižvelgiama į pastatų energinį efektyvumą, poveikį aplinkai, socialinę ir demografinę situaciją, gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo tinklus ir kitus aspektus. Remiantis interaktyviu renovacijos žemėlapiu, galima teigti, kad Žemaitijos regione Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa yra gerokai pažengusi į priekį.
Pasižymi dideliais energijos sąnaudų sutaupymais
Viena dažniausių priežasčių, paskatinančių gyventojus imtis savo daugiabučio renovacijos – išlaidų šildymui sumažinimas, kitaip tariant, didesnis pastato energinis efektyvumas.
Renovacijos žemėlapyje pateikiama nemažai duomenų, atspindinčių energinius renovuoto namo pokyčius. Naudojant aplikacijos filtrus, galima rasti energinio naudingumo klasių pokytį, išmetamo ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) kiekio bei faktiškai pasiektą skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimą.
Pasirinkus šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimo filtrą, iškart krinta į akis dideli energijos sutaupymai: šiuo požiūriu Žemaitijos regiono lyderės yra Šilutės r. sav., kur vidutiniškai vieno renovuoto daugiabučio sutaupymų procentinė dalis siekia apie 70 proc., Tauragės ir Akmenės r. sav., sutaupiusios apie 69-69 proc. šiluminės energijos sąnaudų. Didesniais nei 65 proc. sutaupymais taip pat gali pasidžiaugti Joniškio r. sav. (67,3 proc.), Mažeikių r. sav. (67,3 proc.), Rietavo sav. (66,8 proc.), Šilalės r. sav. (66,4 proc.), Plungės r. sav. (65,6 proc.), Kelmės r. sav. (65,7 proc.), Palangos m. sav. (65,1 proc.) bei Šiaulių r. sav. (65,5 proc.).
Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad daugiabučių renovacija apima kur kas daugiau nei šiluminės energijos sąnaudų sutaupymus, tad svarbiausia yra pagerėjusi gyvenimo kokybė, indėlis į aplinkos tausojimą, didesnis daugiabučio bendruomenės socialumas ir kiti aspektai. Nors Žemaitijoje daugiabučių renovacijos tempai pasiskirstę netolygiai, šio regiono reikšmė bendriems visos šalies renovacijos rodikliams yra labai didelė. Pastaraisiais metais didėjantis modernizuojamų namų skaičius, ypač kvartalinė daugiabučių renovacija, leidžia prognozuoti dar ryškesnius renovacijos rodiklius.
Šiuo straipsnių ciklu siekiama supažindinti Lietuvos gyventojus su interaktyvaus renovacijos žemėlapio galimybėmis, kuriame pateikti svarbiausi modernizacijos rodikliai atspindi ne tik energetinius renovuoto pastato pokyčius, bet ir indėlį į aplinkosaugą, svarų vaidmenį kuriant gyventojų gerovę bei stiprinant visos šalies ekonominį konkurencingumą. Skirtinga renovacijos pažanga keturiuose Lietuvos regionuose – Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Žemaitijoje – parodo toliau kryptingai augančius daugiabučių modernizacijos mastus šalyje bei skatina savivaldybes ir gyventojus dar aktyviau jungtis prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atneš didelius pokyčius tiek energetinio efektyvumo, tiek klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo srityse.
Su interaktyviu Lietuvos daugiabučių renovacijos žemėlapiu galite susipažinti šiuo adresu: https://map.betalt.lt, .
Visą straipsnį galite rasti https://balsas.tv3.lt/naujiena/verslas/1059160/daugiabuciu-modernizacija-zemaitijoje-kurios-savivaldybes-pirmauja
Kitos naujienos
Šilumos gamybos ir tiekimo procesams reikia daug elektros energijos. Siekdama mažinti šilumos kainą ir naudoti tvariai pagamintą elektrą, „Kauno energija“ išsikėlė strateginį tikslą visą savo veiklai reikalingą elektrą pasigaminti pati.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir vienas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų. Pagal naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kurios šiuo metu perkeliamos į Lietuvos teisės aktus, sudaryti energijos sutaupymo susitarimus netrukus privalės visos valstybės bei savivaldybių valdomos įmonės.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad šių metų šildymo sezono metu energijos – tiek elektros, tiek šilumos – kainos bus stabilios.