Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Dar viena paskata įmonėms sunaikinti taršius automobilius ir įsigyti naujus elektromobilius

LR Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 10 d. pranešimas
Aplinkos ministerija skyrė 1,5 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų kompensacijoms, kurias gaus įmonės už įsigytus naujus krovininius N1 ir N2 klasės elektromobilius vietoj sunaikintų senų taršių automobilių.
Ateinantį pirmadienį, gruodžio 14 d., Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbs kvietimą įmonėms teikti paraiškas šioms kompensacijoms. Už įsigytą naują N1 klasės elektromobilį numatyta vienkartinė 4 tūkst. eurų išmoka, už N2 klasės – 10 tūkst. eurų. Ją gaus pareiškėjas, sunaikinęs seną taršų automobilį.
Šiemet tai jau antrasis kvietimas tokio pobūdžio Klimato kaitos programos paramai gauti. Tik šįsyk kompensacijos numatytos ne už įsigytus naujus keleivinius, o už krovininius elektromobilius.
Kompensacinės išmokos už įsigytus naujus M1 ir M2 klasės keleivinius elektromobilius bus mokamos pagal spalio 19 d. paskelbtą kvietimą įmonėms teikti paraiškas. Šiai paramai Aplinkos ministerija skyrė 2 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.
Paraiškas pagal abu kvietimus galima teikti iki 2021 m. vasario 1 d. Jų priėmimas gali būti nutrauktas anksčiau, jeigu pasibaigs kompensacijoms numatytos lėšos. Paraiškos priimamos tik elektroniniu būdu per informacinę sistemą APVIS.
Kitos naujienos

Prieš kurį laiką lietuvius pasiekė dar viena džiugesio nenešanti žinia – dujų kaina vėl kyla, o tai reiškia, kad namuose įsirengus dujinį šildymą pinigines teks atverti dar plačiau.

Kaunas – vienas žaliausių Lietuvos miestų, daug dėmesio skiriantis tvarių sprendimų paieškai ir įgyvendinimui. Siekiant kuo efektyviau panaudoti miesto parkų, miškų ir skverų priežiūros metu susidariusias žaliąsias atliekas, po medžių bei krūmų genėjimo atsiradusi žaliava virsta biokuru, naudojamu miesto šilumai gaminti.
Sausio 25-26 dienomis vyko Vokietijos šilumos, vėsumos ir kogeneracijos energijos efektyvumo asociacijos (AGFW) organizuotas nuotolinis seminaras, skirtas Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemų vystymui. Kadangi LŠTA yra AGFW tarptautinis narys, todėl turėjome galimybę dalyvauti renginyje, kuris gali būti aktualus ir Lietuvos politikams bei valdininkams, atsakingiems už miestų šildymo planavimą bei organizavimą.