2019-11-15 Vilniaus universitete įvyko Būsto energijos taupymo agentūros organizuota konferencija pavadinimu „Pastatų atnaujinimo indėlis siekiant klimatui neutralios ekonomikos“.

Europos Parlamento narys Bendt Bendtsen (Danija) pristatė aktualijas ir sprendimus Europos Parlamento mažinant klimato kaitos keliamas problemas. Anot jo, 70 proc. ES pastatų yra neefektyvus, jie išskiria į aplinką apie 15 proc. CO2, kuris didina šiltnamio efektą. Didelis dėmesys bus skiriamas pastatų efektyvumui didinti 2020-2030 m. laikotarpyje. Iki 2020 m. kovo kiekviena ES narė privalės parengti savo šalies pastatų renovacijos strategiją.

Aplinkos viceministras M. Narmontas pasidžiaugė Lietuvos pastatų modernizavimo sukurta sistema ir rezultatais. Lietuvoje jau pagal LRV programą renovuota 3190 vnt. daugiabučių.Vyriausybės tikslas – toliau kasmet renovuoti 500 vnt. Iki 2050 m. Aplinkos ministerija numačiusi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 80 proc. Didžiausi išmetimai: transporte ir žemės ūkyje. Šilumos gamyba kuo toliau, tuo labiau diversifikuojama, todėl ir toliau ministerija teiks paramą gyventojams pastatų efektyvumui didinti ir iškastinio kuro mažinimui, įskaitant ir alternatyviems šilumos gamybos šaltiniams.

Energetikos viceministras R. Kėvelaitis pranešė, kad LRV tikslas iki 2030 m. AEI dalį padidinti iki 32 proc. Per paskutinį ES finansinės paramos periodą, t.y. 2014-2020 m. jau sutaupyta 7,5 TWh energijos. Didžiąja dalimi prisidėjo pastatų renovacija, o pvz., vartotojų švietimas – konsultavimas sutaupė 0,05 TWh energijos. Paklaustas viceministras dėl šilumos punktų renovacijos, atsakė, kad netrukus prasidės „mažoji renovacija“, kurios metu bus galima palankiomis sąlygomis atsinaujinti savo namo šilumos punktą, o dėl šilumos punktų nuosavybės klausimo – R. Kėvelaitis nuo atsakymo susilaikė.

Finansų viceministrė L. Maskaliovienė pristatė, kad kiekvienais metais auga ES finansinė parama klimato kaitos prevencijos priemonėms. Kasmet ES skiriama apie 500 mlrd. Eur subsidijų. Poreikis papildomai yra dar 180 mlrd eurų. Lietuvoje Klimato kaitos procesams mažinti investuota apie 1079,8 mln. eurų 2013-2017 m. 2014-2020 m. vien tik ES subsidijų skirta 793,6 mln. Eur.
2021-2027 m. ES biudžeto 25 proc bus skirta klimato kaitos programoms finansuoti. Lietuvoje ES finansinė parama turėtų pasiskirstyti į 4 dalis: efektyvumui, AEI, žiedinei ekonomikai, klimato kaitai.